Islandija – ledo ir ugnies šalis

Kelionė tęsėsi per Islandijos aukštumas, todėl vykome į Lonsorefio teritoriją, kuri yra milžiniškas tyrlaukis su daugybe užgesusių ugnikalnių, be to, skersai ir išilgai išraižyta ledynų upių. Čia išvydome, kaip aukštaiiškilę kalnai, todėl jų plikos uolos susiduria su vėjo bei vandens jėgomis ir, pasinerdamos į jūrą, formuoja Austfiršyrą – įspūdingą Islandijos rytų fiordą. Vaizdinys iš tiesų įspūdingas ir juo gali gėrėtis tik tuo atveju, jei patinka karuselės, nes kitaip nuo ištisinio raityto kalnų kelio tiesiog pradeda pykinti.

Šioje dalyje užsukome į Egilstašyro miestelį, kuris žymus savo ežeru Longurinn. Apie šį ežerą yra sakoma, jog jame gyvena mistinės būtybės: monstrai, vandeniai ir pan. – šiuo aspektu jis yra panašus į Lokneso ežerą Anglijoje. Iš tiesų, nepamatėme jokių mistinių būtybių, todėl taupydami laiką ir turėdami svajonę išvysti kuo daugiau Islandijoje, patraukėme toliau.

Skersai pervažiavome milžinišką tuščią aukštumą ir dykumos plokščiakalnį Mošrudalurą bei vykome tarpeklio Namaskaršo link, kur verdančio purvo telkiniai ir mirgančios spalvos susijungia su pelenais ir lava iš Kraflos ugnikalnio. Šioje salos dalyje, Jokulsalgljufure, išvydome Europoje galingiausią krioklį Detifosą. Vaizdas pribloškė savo galybe, jėga bei didybe. Popietę praleidome tyrinėdami nuostabią Myvatno ežero teritoriją, keistą uolų sandarą bei seniausią lavos lauką, kuriame amerikiečių astronautai Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas praleido keletą dienų treniruodamiesi prieš skrydį į kosmosą. Taip pat išvydome Dimuborgyrą su pseudokrateriais.

3000 km automobiliu aplink Islandiją

Skaitytojams gali susidaryti įspūdis, jog vykome nesustodami. Tai todėl, kad norisi perteikti kuo daugiau informacijos, ką galima išvysti šioje vulkanų apsuptoje žemėje… Iš tiesų tai netrūko ir poilsio: naktimis apsistodavome svečių namuose, kurių tinklas yra išsidėliojęs per visą Islandiją, sustodavome pavaikštinėti, nes keliavome kartu su vaikais. Mėgavomės kiekviena atostogų akimirka.

Įpusėjus kelionei pasiekėme Šiaurės Islandiją, aplankėme miestelį Husaviką, jame leidomės į „Banginių muziejaus” apžiūrą bei šiaurinės Islandijos dalies sostinę Akurerį. Dėl gerai išplėtotos uosto infrastruktūros ir gero priėjimo Akureris Šiaurės Islandijoje yra tapęs mokslo, kultūros, verslo ir pramonės centru. Apžiūrėję vietoves šiaurinėje salos dalyje patraukėme link salos vakarinės fiordų dalies. Šioje salos dalyje vykome pro didingus kalnus ir siaurus tarpeklius, kurie atrodė tuoj baigsis, tačiau tai tebūdavo tik apgaulė. Šiame kelio ruože buvome pakilę į kalno viršūnę 900 metrų virš jūros lygio. Statūs pajūrio skardžiai ir keisti uolų dariniai vis vertė nerimauti, tačiau taip pat suteikė nepatirto džiaugsmo potyrių.

Iš čia vykome jau į paskutines numatytas vietas: į Langjokulą apžiūrėti antro pagal dydį Islandijos ledyno. Gaila, tačiau neteko pavaikščioti ant ledyno krašto, kadangi prasidėjusi pūga kalno viršūnėje akimirksniu užpustė kelią, todėl teko apsisukti ir vykti toliau. Išvydome karščiausią Islandijos šaltinį, kuris užverda net iki 100 laipsnių karščio.

Keliaudami per Islandiją jautėmės visiškai saugūs. Galėjome vykti ieškodami apsigyvenimo vietos vėlų vakarą ar net naktį ir visiškai nesibaiminti būti užpulti, nes šioje šalyje nusikalstamumo lygis labai žemas. Be to, jei vietiniai gyventojai išvysdavo mūsų ekipažą tiesiog sustojusį šalikelėje, jie būtinai sustodavo ir paklausdavo, ar viskas gerai, gal reikia pagalbos. Tiek miestuose, tiek teritorijose gana retai pamatysi policijos automobilį ar policijos pareigūną, todėl keliaudami po šalį vis svarstėme, kur jie visi pasislėpę (tikriausiai nelabai turi ką veikti…).

Apibendrindama galiu pasakyti, kad kelionė aplink visą salą truko 7 dienas, automobiliu nuvykome 3000 km. Išvydome pasakiško grožio kalnus, įspūdingų fiordų, nesuskaičiuojamą daugybę nuo kalnų šniokščiančių krioklių, lavų laukų, kurie išraižę Islandijos salą, sraunių kalnų upių, ypatingą smaragdinę vandenų spalvą, šaltinių, gausybę verdančių geizerių, vis dar veikiančių vulkanų snieguotų viršūnių, juodojo smėlio paplūdimių.

Islandija – tikra atgaiva gamtos mylėtojams. Keliaujant neapleido jausmas, kad esi kažkur pasaulio pakraštyje – visa sala galėtų staiga išmirti, ir niekas apie tai net nesužinotų. ..

P. S. Šių metų liepos mėnesį „New Economic Foundation” (NEF) analitikai paskelbtame laimingiausių Europos šalių reitinge „The European Happy Planet Index” pirmą vietą skyrė Islandijai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.