Daugiau nei ketvirtadalis – 27,7 proc. – žymiausių ir įtakingiausių Lietuvos žmonių studijavo Vilniaus universitete.
Antroje vietoje pagal šį rodiklį yra Kauno technologijos universitetas (18,2 proc.), o trečioje – Lietuvos žemės ūkio universitetas (8,4 proc.).
Tai rodo žinyno „Kas yra kas Lietuvoje” redakcijos atliktas tyrimas, kurio metu buvo peržiūrėta daugiau nei 22 tūkst. asmenybių biografijų, įtrauktų į „Neolito” išleistus žinynus.
Į sąrašą įtraukti daugiausiai savo srityje nuveikę žmonės – politikai, verslininkai, menininkai, medikai, pedagogai ir kiti, kuriuos, kaip teigiama, pagrįstai galima laikyti Lietuvos elitu.
Daugiau nei po 7 proc. dabartinio elito studijavo Kauno medicinos universitete, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Vilniaus pedagoginiame universitete.
Vilniaus Gedimino technikos universitete mokėsi 5,4 proc., Vilniaus dailės akademijoje – 4,4 proc., o Šiaulių universitete – 3,3 proc. žinomų asmenų.
3 proc. barjero ribos neperžengė Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija (po 2,7 proc.), Lietuvos kūno kultūros akademija (2,6 proc.), Klaipėdos universitetas (1,3 proc.), o Mykolo Romerio universitetas (0,9 proc.) ir Lietuvos karo akademija (0,07 proc.) liko sąrašo apačioje.
Tyrimo autoriai išnagrinėjo tendencijas ir pagal absolventų gimimo metus – visose amžiaus grupėse daugiausiai žymiausių žmonių baigė Vilniaus universitetą ir Kauno technologijos universitetą.
Tarp vyriausiųjų (gimusiųjų iki 1929-ųjų) absolventų formuojant elitą, didžiulė įtaka teko ir Vytauto Didžiojo universitetui. Šios aukštosios mokyklos įtaka pastaraisiais metais didėja, Vilniaus universiteto – šiek tiek mažėja.
Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno medicinos universitetas ir M.Romerio universitetas yra išugdęs beveik po lygiai iškilių asmenybių, gimusių po 1970 metų.