A.Žukauskas: nuo cento iki monumento

Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose atidaryta vieno žymiausių mūsų skulptorių Antano Žukausko paroda „Vizijų ir tikrovės sankirtos“, skirta autoriaus kūrybinės veiklos 40-čiui.

Parodoje, veiksiančioje iki gruodžio 10 dienos, eksponuojama per du šimtus A.Žukausko kūrinių – skulptūrų, bareljefų, asambliažų, apyvartinių ir kolekcinių monetų, medalių ir grafinių projektų. Ekspoziciją papildo didelio formato reprodukcijos (monumentalioji skulptūra, paminklai, memorialai), rodomas filmas apie dailininko kūrybinį procesą. Parodos kuratorė – Elena Žukauskienė. Pasak ekspozicijos rengėjų, šios parodos kūrinius numatyta rodyti Romoje ir Londone.

Šiuo metu skulptorius, dalyvaudamas tarptautiniame projekte „Lietuvos kultūra Europoje per formą“, jau surengė šešias personalines parodas: Briuselyje (Belgija), Leipcige (Vokietija), Kėdainiuose, Klaipėdoje, ir Vilniuje.

Kūryba tarsi iššūkis

A.Žukausko (g.1939 m.) studijos Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės Akademija) sutapo su karingojo realizmo ideologijos sušvelnėjimu. Šešiasdešimtųjų „atšilimas“ suteikė impulsą naujos ir įtaigios formos paieškoms. Tad A.Žukauskas, iš pedagogų Juozo Kėdainio ir Konstantino Bogdano gavęs pirmų profesinių pagrindų, godžiai dairėsi po atsivėrusius šiuolaikinio meno horizontus, domėjosi XX amžiaus modernizmo klasika. Tai atsispindi ankstyvuosiuose darbuose „Torsas“, „Smėlio laikrodis“, „Kompozicija“, „Lašas“. Kūriniai liudija neabejotinai savitą plastikos meistro talentą. Dekoratyvios ir estetizuotos praėjusio amžiaus 7-8 dešimtmečių lietuvių skulptūros fone A.Žukausko kūryba atrodo kaip iššūkis. Atmetęs poreikį „vaizduoti“, skulptorius atskleidė pačios medžiagos – akmens, metalo, medžio jėgą. Savarankiška, abstrakti forma su menine įtaiga atskleidė maksimalią ekspresiją. Skulptoriaus kolega, Stanislovas Kuzma per atidarymą pastebėjo, kad jaunesnės kartos dailininkai visada laukia A.Žukausko parodų, žinodami, kad ras kažką naujo ir nematyto.

Pripažinimas

Lietuvio kūryba gerai žinoma ir vertinama ne tik Lietuvoje. 1966-aisiais baigęs studijas, menininkas surengė 18 autorinių parodų, dalyvavo 102-ose parodose Lietuvoje ir užsienyje (nuo Latvijos iki Japonijos, JAV), 26 kartus apdovanotas parodų laureato diplomais, padėkomis. Skulptoriaus kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai, galerijos, kolekcininkai.

Penkiasdešimt A.Žukausko sukurtų monumentų, paminklų, dekoratyvinių figūrų pastatyta Lietuvos ir užsienio miestuose. Tarp jų – monumentas fašizmo aukoms Kaišiadoryse, paminklai Jonui Basanavičiui, Vincui Kudirkai, poetui Antanui Jonynui, kompozitoriui Jonui Švedui, kiti darbai. Vydūno skulptūra iškeliavo į Detmoldo (Vokietija) muziejų, rašytojo A.Žukausko-Vienuolio bareljefas – Tbilisyje (Gruzija), figūra „Džiugesys“ – Las Vegase (JAV). Skulptorius kuria iš akmens, metalo ir medžio. Darbai įvairių formatų – nuo smulkių iki didžiulių erdvinių asambliažų.

Mažosios plastikos šedevrai

Ryškūs dailininko darbai Lietuvos pinigų kūrimo istorijoje. A.Žukauskas sukūrė lietuviškas apyvartines monetas, daug proginių monetų ir medalių (Sausio 13-ajai atminti, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių monetų seriją, Lietuvos karaliaus Mindaugo monetą ir kitas). Didžiulė šių kūrinių gausa ir įvairovė stebina sugebėjimu jausti objekto paskirtį ir žanro specifiką. Medaliuose ir monetose vyrauja tabula precizija ir oficialumą pabrėžiantis meninis taktas. Nenuostabu: šimtais milijonų vienetų tiražuotose monetose negali būti nieko atsitiktinio, laikinų, neesminių detalių.

Įspūdingi, sukrečiantys

Per parodos atidarymą dailininkas prisipažino, kad mažoji plastika gerokai išsekino, – pastaruoju metu jis pasinėrė į didelių matmenų bareljefų kūrimą. Jiems ekspozicijoje atstovauja „Juodasis dienoraštis“, „Atotrūkis“, „Likimo pirštas“. Tai įspūdingi monumentalūs, kartu sukrečiančių nuojautų kupini darbai, balansuojantys tarp trimatės erdvės ir tradicinio paveikslo. „Paveiksliškumo“ siekiama ir koliažuose, kuriuose menininkas stebina netradicinėmis skulptūrai medžiagomis, jų sukuriamais efektais, derinimo įtaiga.

Meistro požiūris į kūrybą atsispindi ne tik atskiruose darbuose, bet ir visoje ekspozicijoje. Anot Dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, muziejininkus nustebino A.Žukausko padarytas salių maketas, kuriame jis dar prieš parodą išsidėliojo ekspoziciją.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.