Atstatyti sugriuvusio tilto niekas neskuba

Prieš dvejus metus praūžusių liūčių pasekmes pamerkiškiai jaučia iki šiol – norėdami iš vieno kaimo galo nuvažiuoti į kitą jie turi sukarti kelias dešimtis kilometrų.

„Senutės, vaikai ropščiasi pylimu, kad geležinkelio tiltu pasiektų kitą Merkio krantą. Kol kas tai vienintelė greita galimybė susisiekti abiejų Pamerkių kaimo dalių gyventojams”, – LŽ pasakojo Matuizų seniūnas Antanas Soraka.

Liko be tilto

Daugiau kaip šimtą gyventojų turintis Varėnos rajono Pamerkių kaimas į dvi dalis buvo padalytas po 2005-aisiais praūžusios vėtros. Tąkart siaučianti gamtos stichija Varėnos rajone sugadino 6 pėsčiųjų ir 3 transporto tiltus per Merkio, Versekos ir Ūlos upes, išplovė 15 kilometrų vietinės reikšmės kelių ir 4 pralaidas. Nuo potvynio daug žalos patyrė beveik 300 žmonių. Vanduo pakenkė ne tik žemės ūkio pasėliams ar juos visai sunaikino, bet ir apgadino gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus.

Už pasėlius gyventojai gavo itin menką paramą iš Žemės ūkio ministerijos specialios programos, o rajono savivaldybė nukentėjusiesiems suteikė žemės mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų. Iš viršplaninių biudžeto lėšų buvo atstatyti visi tiltai, išskyrus buvusį Pamerkių kaime.

Bijo nelaimių

Varėnos savivaldybės vadovai, matydami pamerkiškių vargus, ne kartą rašė raštus Vyriausybei, įvairioms ministerijoms ir prašė finansinės paramos, tačiau atsakymai būdavo vienareikšmiški – trūksta lėšų.

Valdininkai skėsčioja rankomis, o dzūkams gyventi reikia – eiti į darbą, leisti vaikus į mokyklą, nusipirkti parduotuvėje reikalingų prekių. Jau nekalbant apie didelius nepatogumus laidojant mirusiuosius ar kitoje pusėje upės lankant artimųjų kapus.

Trumpiausias ir tiesiausias, tačiau toli gražu ne saugiausias kelias – geležinkelio tiltas, nepritaikytas vaikščioti pėstiesiems.

Suaugusieji į dešiniąją kaimo pusę, kurioje yra Valkininkų geležinkelio stotis, kai kurių pamerkiškių darbovietės, parduotuvė, kapinės, dar gali nuvažiuoti traukiniu. Tačiau vaikams šios susisiekimo priemonės grafikas nepalankus, ir niekas jo keisti neketina. Todėl kiekvieną rytą pradinukai ir vyresni moksleiviai maždaug geležinkelio tiltu atskuba iki geltonojo autobusiuko, kad pasiektų Matuizų vidurinę mokyklą, o kiekvieną popietę tuo pačiu keliu grįžta atgal. „Gerai, kad kol kas nebuvo jokių nelaimių”, – nerimavo seniūnas A.Soraka.

Laukia Vyriausybės pagalbos

Pagal savivaldybės parengtą projektą naujo tilto pastatymas kainuotų apie 350 tūkst. litų. Tačiau tokia finansinė našta vienai savivaldybei per sunki. Varėna vietinės reikšmės kelių priežiūrai šiemet galėjo skirti 1,6 mln. litų, o tokių kelių yra apie 1000 kilometrų. Jei už juos būtų įrengtas pėsčiųjų tiltas, o ne taisomi keliai, didelių nepatogumų patirtų ne tik varėniškiai, bet ir šiame rajone sodybas turintys Vilniaus bei kitų didmiesčių gyventojai.

Anot Varėnos savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo Jono Stašio, maždaug 1,7 metro pločio ir apie 20 metrų ilgio tiltą sunaikino gamtos stichija, todėl Vyriausybė turėtų padėti savivaldybei jį atstatyti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.