Aleksandrijos miestelio tragedija sukrėtė Lietuvą. Už kelių eismą atsakingas policijos pareigūnas drauge su kitais policininkais, prieš tai užsisakę butelį degtinės kavinėje, mirtinai suvažinėjo tris iš mokyklos grįžtančius vaikus ir pabėgo iš nelaimės vietos. Lietuvos žmonės pagrįstai reikalauja atsakingų valdžios sprendimų, kurie užkirstų kelią tokioms tragedijoms ateityje.
Tačiau politikams šis šiurpus įvykis tapo tik priemone senoms sąskaitoms suvesti. Civilizuotos valstybės premjeras, vidaus reikalų ministras, parlamento nariai nedelsiant sėstų ir ieškotų būdų, kaip apsaugoti Lietuvą nuo tokių nelaimių.
Kaip elgiasi mūsų politikai? Didelių rūpesčių su teisėsauga nuolat turintis Artūras Zuokas sykiu su ilgamečiu savo parankiniu, dabar vidaus reikalų ministru Raimundu Šukiu, pareikalavo, kad per valandą atsistatydintų tuo metu Interpolo generalinėje asamblėjoje Maroke drauge su 156 valstybių policijų vadovais dalyvavęs generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius. A.Zuoko reikalavimus tuoj pat parėmė kitas teisėsaugos „nuskriaustas” politikas Rolandas Paksas, kuris dar būdamas prezidentas kartu su tuometiniu vidaus reikalų ministru Juozu Bernatoniu ne kartą mėgino atstatydinti policijos vadovą. Tam entuziastingai pritarė ir Kauno mafija. Prie A.Zuoko ir R.Pakso tuoj prisidėjo ir Viktoro Uspaskicho komanda Seime. Taigi Aleksandrijos tragedija, trys žuvę vaikai ir jų tėvų skausmas, politikams tapo tik ciniško žaidimo įrankiu.
Kodėl teisinį išsilavinimą turintis R.Šukys staiga peržengė savo kompetencijos ribas ir ėmė vaidinti Lietuvos Respublikos prezidentą? Juk įstatymai aiškiai sako, kad generalinį policijos komisarą skiria ir atleidžia valstybės vadovas. Anksčiau prezidentą siekė šokdinti tik pats Abonentas. Dabar to ėmėsi ir jo parankiniai?
Šiandien visuomenei būtų svarbu žinoti, ką padarė vidaus reikalų ministras, Vyriausybė ir parlamentas, kad padėtis Europoje pavojingiausiuose Lietuvos keliuose iš esmės keistųsi? Kodėl Lietuvos Seimas, skirtingai nei Latvijos, iki šiol niekaip nesugebėjo priimti Policijos departamento parengtų ir seniai jam pateiktų kelių eismo dalyvių atsakomybę griežtinančių įstatymo pataisų? Kodėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuriame daug metų dirbo ir tebedirba tas pats R.Šukys, vilkino pataisas? Kodėl jos šių metų pradžioje buvo atmestos?
Ar vidaus reikalų ministrui, Vyriausybei, Seimui ir toliau atrodys normalu, jog žmones sutraiškę ir iš įvykio vietos pasprukę vairuotojai kitą dieną policijai ir teismui gali įrodyti, kad jie buvo blaivūs? Kodėl pabėgimas iš avarijos vietos mūsų šalyje nėra nusikalstamas veiksmas, o tik sunkinanti aplinkybė? Ar tikrai keliuose siautėjančių girtų asmenų įvykdytos dvigubos ir trigubos žmogžudystės turėtų būti laikomos netyčiniais nusikaltimais ir baustinos tik iki aštuonerių metų nelaisvės?
Kodėl iki šiol įstatymai neleidžia iš policijos atleisti pareigūnų, kurie „dėl neatsargumo” padaro nusikalstamą veiką? Kodėl jie gali išvengti tarnybinės atsakomybės ir net toliau tarnauti policijoje, kai būdami neblaivūs per eismo įvykius sunkiai sužaloja kitus asmenis, nors buvo nuteisti už šią veiką? Policijos departamentas ne kartą siuntė Vidaus reikalų ministerijai siūlymus pakeisti Vidaus tarnybos statutą, tačiau šis dokumentas iki šiol neleidžia atleisti iš tarnybos nusikaltusių policininkų. Ar vidaus reikalų ministras, premjeras ir Seimo pirmininkas gali į tuos klausimus atsakyti Lietuvos žmonėms, degusiems žvakutes trijų nužudytų Aleksandrijos berniukų atminimui?
Ar atsakymų į šiuos klausimus iš vidaus reikalų ministro, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario R.Šukio bei premjero G.Kirkilo pareikalaus respublikos prezidentas V.Adamkus? Ar valstybės vadovas tik vykdys A.Zuoko, R.Pakso ir V.Uspaskicho komandų viešai jam duodamus įžūlius nurodymus? Lietuvai šiandien reikia, kad politikai pabustų iš ilgamečio cinizmo ir imtųsi spręsti skaudžiausias problemas. Ar dabartinis Seimas tai padarys, netrukus pamatysime.