Lietuvybės jausmas stiprina ir telkia

Tris dienas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) rengtame seminare užsienio lietuvių bendruomenių viešųjų ryšių atstovai tarėsi, kaip stiprinti lietuvybę ir garsinti Lietuvos vardą.

Į renginį iš visų pasaulio žemynų susirinko trisdešimt du lietuvių bendruomenių atstovai. Lyg didelę šeimą, vėliau išsisklaidysiančią dar didesniame pasaulyje, juos palaimino Kanadoje gimęs prelatas Edmundas Putrimas. Jis prašė Dievą apsaugoti bendruomenes nuo nesantaikos ir kvietė visus būti „tiltų statytojais”, stiprinti tarpusavio ryšius.

Parama didėja

Seminare kalbėjusi premjero Gedimino Kirkilo sekretoriato vadovė Džiuljeta Žiugždienė teigė, kad emigracija iš Lietuvos, savanoriška ir priverstinė, vyksta jau daugiau kaip šimtmetį. Tiek pat egzistuoja ir lietuviškos tapatybės išeivijoje išsaugojimo problema. Vyriausybės vadovo vardu ji kreipėsi į lietuvių bendruomenių visuomenininkus ir ragino per asmenines pažintis užsienio investuotojus bei turistus kviesti į Lietuvą. „Būtų puiku, jei jūsų skleidžiamos žinios išeitų už bendruomenės ribų, pasiektų užsieniečius. Kalbinkite ir pažįstamus žurnalistus vykti į Lietuvą, kad pasaulio spaudoje jie pateiktų palankų mūsų krašto vaizdą”, – kvietė Dž.Žiugždienė. Ji perdavė ir dar vieną premjero prašymą – padaryti viską, kad naujieji išeiviai lietuvių bendruomenėse jaustųsi kaip namie. „Seniau išvykusių ir naujųjų tautiečių socialinis statusas dažnai skiriasi. Pastebėta, kad dabartiniai atvykėliai ieško ryšių ne su lietuvių, o su kitomis bendruomenėmis”, – sakė premjero patarėja.

TMID generalinio direktoriaus pavaduotoja Vida Bagdonavičienė pristatė įstaigos 2006 metų veiklos rezultatus. Ji pasidžiaugė, kad TMID gali paremti vis daugiau pasaulio lietuvių rengiamų projektų. „Pernai jau galėjome paremti 335 projektus. Patenkinome net 86 proc. visų paraiškų”, – teigė V.Bagdonavičienė.

Išeivijos atstovai dalijosi gerąja darbo užsienio lietuvių žiniasklaidos priemonėse patirtimi. Su istoriku Alfredu Bumblausku, sociologu Vladu Gaidžiu, politikos apžvalgininku Virginijumi Savukynu diskutavo apie Lietuvos įvaizdžio kūrimą, svarstė, kaip pagausinti bendrijas naujais nariais, išsaugoti jų tapatybę, susipažino su tėvynėje sukurtais projektais, skirtais aktualioms problemoms spręsti.

Burtis – svarbu

Naujosios Zelandijos, Japonijos ir šiemet Slovėnijoje susikūrusios lietuvių bendruomenės atstovai į Lietuvą atvyko pirmą kartą. Jie tvirtino norintys sužinoti, kaip augo kitos negausios bendruomenės. LŽ pakalbintas Vitalis Sliauteris iš Naujosios Zelandijos teigė, kad salyne šiuo metu gyvena per šimtą lietuvių, dauguma jų įsikūrė po Antrojo pasaulinio karo, dvi trys dešimtys lietuvaičių čia atvyko neseniai. Intensyviausiai bendrauja jaunuomenė, „švenčia Naujuosius metus kur nors paplūdimyje, saulės atokaitoje”. O visi bendruomenės nariai susitinka per tautines šventes. „Pastaruosius dvejus metus per Vasario 16-ąją ant Oklando tilto kėlėme lietuvišką trispalvę”, – pasakojo V.Sliauteris. Vilnietis išvyko iš Lietuvos, nes negalėjo dirbti pagal specialybę – jis studijavo kinų mediciną. Pasak jo, dauguma tautiečių į Naująją Zelandiją važiuoja ne pinigų užsidirbti, o norėdami pamatyti atokią ir vaizdingą šalį. „Išsilavinę, gabūs lietuviai be didesnio vargo suranda išsilavinimą atitinkantį darbą. Jie gerai atstovauja Lietuvai”, – pabrėžė V.Sliauteris.

Viešnia iš Japonijos Ruta Verp LŽ teigė, kad Tekančios saulės šalyje, oficialiais duomenimis, gyvena apie 200 lietuvių, tačiau į bendruomenę susirenka tik dvi dešimtys. Dalyvaudama seminare ji norėtų sužinoti, kaip įtikinti Japonijos lietuvius, kad burtis – svarbu. „Atvažiavau daugiau imti, negu duoti”, – sakė R.Verp. Tolimoje šalyje ji gyvena jau 12 metų, „tris ambasadoriaus kadencijas”. Moteris sakė besiverčianti labai lietuvišku verslu – prekyba gintaru.

Surado artimųjų

O Vytautas Bacevičius atvyko iš priešingos pasaulio pusės – Brazilijos. San Paulo lietuvis tikisi paramos kas mėnesį lietuvių ir portugalų kalbomis leidžiamam žurnalui „Mūsų Lietuva”. Ir ne finansinės – informacinės. Keturiems leidinio bendradarbiams labai trūksta talkininkų, kurie galėtų rašyti apie Lietuvą ir pristatyti ją Brazilijoje. Žurnalas pasiekia 500 sambos šalies prenumeratorių. „Tai vienintelis lietuviškas leidinys. Jis egzistuoja jau 60 metų ir nėkart jo leidyba nenutrūko”, – džiaugėsi pašnekovas. Žurnale bendradarbiauja V.Bacevičiaus marti Aušra, gimusi ir gyvenanti Lietuvoje. „Po nepriklausomybės atkūrimo mano sūnus taip norėjo nuvykti į Lietuvą, kad net metė mokslus, – nusijuokė V.Bacevičius. – Čia jis sutiko Aušrą, abu atvyko į Braziliją. Sūnus baigė universitetą ir dabar vėl gyvena tėvynėje.” Lietuvybės padėtis Brazilijoje, pasak V.Bacevičiaus, prasta. Trečia išeivių karta jau bendrauja portugalų kalba, nors dar šoka tautinius šokius, dalyvauja lietuviškose mišiose. „Nežinome, kiek Brazilijoje yra tautiečių, bet pasižiūrėjęs į telefonų knygą kiekviename jos lape rasi lietuvišką pavardę”, – optimizmo nestokojo V.Bacevičius.

Dar vienas Pietų Amerikos atstovas, Argentinos lietuvis Juanas Ignacio Fourment Kalvelis LŽ sakė, kad LNK žinių tarnybos darbuotojų dėka neseniai Panevėžyje surado giminaičių. Jis teigė, kad po Antrojo pasaulinio karo Argentiną antrąja tėvyne pasirinko per 40 tūkst. lietuvių. „Daugiau emigrantų nesulaukėme, atvyksta tik turistai”, – sakė J.Kalvelis. Svarbiausias jo viešnagės Vilniuje tikslas – susipažinti su „lietuviškų reikalų” bendradarbiais ir informuoti, ką veikia lietuviai kitose pasaulio šalyse. „Sunku išlaikyti lietuvybę, kai dauguma jau nebešneka tėvų kalba”, – sakė Argentinos lietuvis.

Džiaugėsi darbų gausa

Punsko lietuvis Petras Vitkauskas sakė, kad pastaraisiais metais pagrindine bendruomenės problema tapo išlaikyti jaunimą po savo sparnu. Jaunimas vyksta mokytis į Lietuvą ir pasilieka joje. „Prarasti jaunus, išsilavinusius žmones emigracijoje – didelis nuostolis”, – tvirtino P.Vitkauskas. Vis dar tenka pasiderėti su vietine valdžia dėl netinkamu metu transliuojamų lietuviškų televizijos laidų. „Jos rodomos likus kelioms minutėms iki sekmadieninių mišių. Esame verčiami rinktis – važiuoti į bažnyčią ar likti namie ir žiūrėti lietuvišką programą”, – apgailestavo Punsko lietuvis. Tačiau esama ir gerų naujienų. Seinuose veikianti „Žiburio” gimnazija – padidėjo: vakar joje atidaryta nauja sporto salė.

Lietuvos radijo korespondentas Paryžiuje Valdas Papievis, susimąstęs apie Lietuvos premjero prašymą draugiškai sutikti naujuosius atvykėlius, LŽ atskleidė, kad jokių konfliktų tarp senosios ir naujosios emigrantų kartos nėra buvę. „Mus priėmė labai šiltai”, – tvirtino V.Papievis. Vienintelė problema, kuri tautiečiams kelia nerimą, – bendruomenė vis dar neturi namų. „Manau, Lietuvos valstybė galėtų sau leisti tokią prabangą įkurti kultūros centrą Paryžiuje”, – sakė rašytojas ir žurnalistas V.Papievis. Taip pat jis apgailestavo, kad valdžia remia tik Lietuvoje kuriančius menininkus, pamiršta tokias asmenybes kaip Pranas Gailius ar Žibuntas Mikšys. „Lietuvoje manoma, kad jei esi garsus menininkas ir gyveni turtingoje šalyje, tai maudaisi piniguose”, – stebėjosi V.Papievis.

Meninių projektų gausa šiemet galėjo pasigirti lietuvių bendruomenė Italijoje. Vatikano radijo korespondentas Saulius Kubilius teigė, kad ne visuose juose bendruomenės indėlis buvo vienodas. „Vyko Turino knygų mugė, tai mes čia mažai galėjom prisidėti. Užtat rėmėme menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų projektą „Villa Lituania” Venecijos bienalėje. Spalį Bardi miestelyje bendruomenė pastatė koplytstulpį ir vėl pagarsino Lietuvos vardą. To jokiu būdu nebūtume galėję padaryti be TMID paramos”, – pabrėžė S.Kubilius.

Parengta bendradarbiaujant su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Renginiai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.