Nors uostamiesčio gyventojai mėgsta pasiskųsti pramogų ir įvairių sričių garsenybių vizitų stoka, publikos elgesys, šioms atvykus, kelia renginių organizatorių nuostabą.
Netgi tuomet, kai mieste pagaliau iškils moderni arena, kurioje bus sudarytos sąlygos rengti šiuolaikiškus įgarsinimo ir scenografijos standartus atitinkančius koncertus, tikėtis sulaukti ryškiausių popmuzikos žvaigždžių pasirodymų, – naivoka. Viena iš priežasčių – specifinis uostamiesčio publikos būdas, tam kol kas nesudarantis palankios dirvos.
Aplenkia Klaipėdą
„Pramogų banko” renginių kūrybos vadovas Irmantas Karpis neslepia: jo atstovaujama bendrovė, turinti visas organizacines galimybes rengti pakviestojo užsienio atlikėjo koncertus tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje, pastarąją vis dažniau aplenkia.
Priežastis paprasta – uostamiestyje vykstantys koncertai nesulaukia šimtaprocentinio publikos susidomėjimo. Todėl, anot pašnekovo, rizikuoti vis dažniau vengiama.
Pavyzdžiai – pastaraisiais keliais metais „Pramogų banko” rengti Rusijos muzikantų Julijos Savičevos bei grupės „Belyj Oriol”, italų dueto „Karmah” koncertai.
Kultūros centro Žvejų rūmų salėje vykę rusų atlikėjų koncertai nesulaukė anšlagų. Nors I. Karpis logiškai samprotauja, kad klaipėdiečių gretose tikrai esama tūkstančio žmonių, kurie mielai pasiklausytų Rusijos televizijos muzikiniame realybės šou išpopuliarėjusios J. Savičevos dainų.
Ritmenbliuzo projekto „Karmah” – italų reperio ir subtilaus vokalo savininkės dueto – renginys, pavasarį vykęs LCC tarptautinio universiteto Michealsen salėje, kurioje tilptų per 1500 žmonių, sudomino tik saujelę klaipėdiečių.
Beje, praėjusį pramogų sezoną toje pačioje salėje sėkmę mėgino daug labiau išreklamuotas kolektyvas – 2006-ųjų „Eurovizijos” konkurso nugalėtojai, šou grupė „Lordi”. Tačiau klaipėdiečiai kuo puikiausiai atsispyrė jų šiurpiam žavesiui ir į koncertą susirinko labai negausiai.
Anot I. Karpio, kelios tokios patirtos „pamokos” lėmė, kad neseniai „Pramogų banko” surengtas rusų grupės „Čaj vdvojom” koncertas vyko tik Vilniuje. Visi bilietai buvo išpirkti.
„Susidaro situacija, jog klaipėdiečiai patys mažina renginių pasiūlą savo mieste. Jie neina į siūlomus, o organizatoriams tai atneša nuostolių ir atima entuziazmą. Kitąkart pasiūla mažėja”, – kalbėjo I. Karpis.
Apsiginklavo kantrybe
Gal klaipėdiečių gretose gausu išrankiųjų klausytojų, kuriems už popmuziką įdomesnė atrodo moderni akademinė kūryba? Šitokios elitinės kultūros ambasadorė mūsų mieste – Klaipėdos koncertų salė – gyvuoja jau trečius metus.
Tačiau, anot šios įstaigos direktorės Danutės Žičkuvienės, susidomėjimas dešimt mėnesių per metus veikiančios salės koncertais, kurių per mėnesį surengiama 8-10, nėra toks didelis, kokio norėtųsi organizatoriams. Finansinė paspirtis – Savivaldybės dotacijos.
„Gaila, kad žmonės mažai domisi – juk mūsų salėje pasirodymus rengia unikalūs Lietuvos ir pasaulio muzikai, pristatantys labai įdomias programas. Beje, ir bilietų kainos į jų pasirodymus mūsų renginiuose kur kas mažesnės, palyginti su tuo, kiek už galimybę apsilankyti šių muzikantų koncertuose moka kitų Europos šalių klausytojai”, – kalbėjo D. Žičkuvienė.
Pasitaiko, jog 600 žmonių talpinančioje salėje į renginį susirenka vos 100-120 klausytojų. „Turint galvoje mūsų žanrą, turima salė gana didelė – kitose šalyse tokiai muzikai skirtosios neretai talpina perpus mažiau, 200-300 žmonių. Žinoma, nedidelis būrys klausytojų didokoje salėje atrodo kukliai. Tačiau labai džiaugiamės tuo, jog tie, kurie susirenka, aiškiai žino, kur ir ko eina. Tai – muzikaliai išprusę klausytojai, kurie daro puikų įspūdį atvykstantiems muzikams. Tokių nuolatinių lankytojų turime apie 200”, – sakė D. Žičkuvienė.
Tad pokalbininkė ir jos komanda rankų nenuleidžia. „Kad išugdytume savo klausytoją, reikia maždaug penkerių metų. Turiu pastebėti, kad muzikinio ugdymo organizavimas yra vienpusiškas. Juk tėveliai, leidžiantys vaikus į muzikos mokyklas, turėtų nepamiršti su jais reguliariai lankytis ir muzikos renginiuose. Tai formuoja ir skonį, ir požiūrį į muzikavimą, žadina entuziazmą kurti”, – mano pokalbininkė.
„Licedei” – ant plauko
Vakarais matyti prie Žvejų rūmų išsirikiavusias mašinas ir šviesas fojė – ne retenybė. Sezono metu čia vyksta po kelis įvairių žanrų renginius per savaitę. Vyksant Dramos teatro rekonstrukcijai, rūmų salė priglaudžia ir jo repertuarinius spektaklius.
Anot kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Nemiros Trakumienės, viena pagrindinių Žvejų rūmų funkcijų – turimos gana universalios salės, talpinančios per 1000 žiūrovų, administravimas. Nuomos paslauga – populiari. Rūmų salę dažnai pasitelkia įvairios renginių organizavimo bendrovės, koncertų agentūros.
„Patys organizavimu užsiimame mažiau. Neturime šiam tikslui skirtos darbuotojų grupės, be to, būdami biudžetinė įstaiga, negalime sau leisti verslui būdingos rizikos patirti nuostolį. Tačiau, išmanydami renginių sezoniškumą ir atsižvelgdami į kolektyvų ir atlikėjų populiarumą, darome savo indėlį, ypač žiemos švenčių laikotarpiu – siūlome eglutes vaikams, šventinius renginius įvairiai publikai”, – pasakojo N. Trakumienė.
Susiklosčiusio veiklos organizavimo dėka Žvejų rūmuose vyksta įvairiausio pobūdžio renginiai – nuo popmuzikos koncertų iki teatro spektaklių. N. Trakumienės teigimu, populiarioji kūryba daugeliu atvejų sulaukia užtenkamai dėmesio. Nepopuliariajai stilistikai – sudėtingiau.
„Ne pirmą kartą mėginamas surengti klounų „Licedei” pasirodymas gali neįvykti – kol kas parduota tik keliasdešimt bilietų. Pustuštė salė stebėjo O. Koršunovo Klaipėdos dramos teatro statytą A. Strindbergo spektaklį „Kelias į Damaską”, kuris kituose šalies miestuose sulaukė didelio susidomėjimo.
Tuo metu „Novyje ruskije babki” humoristų šou, Rusijos dainininkės Lolitos arba „Kelio į žvaigždes” koncertus anšlaginiais galima pavadinti dar iki jų likus kuriam laikui – bilietai graibstyte graibstomi”, – sakė pokalbininkė.
Įvairių šalių ir įvairių žanrų atlikėjų pasirodymus Rytų ir Vidurio Europoje organizuojanti tarptautinė koncertinė agentūra „Makroconcert” daugumą savo renginių uostamiestyje pristato Žvejų rūmų salėje.
Tokių žvaigždžių, kaip Patricija Kas, Eltonas Džonas ar Vanesa Mei, „Makroconcert” į uostamiestį neatsiveža. Agentūros repertuare, skirtame Klaipėdai, – minėtosios „Novyje ruskie babki”, Valerijus Meladzė, „Harlem Gospel Choir”, Maskvos baletas ir t.t.
Anot agentūros komunikacijos skyriaus vadovės Ingos Jablonskės, viena pagrindinių Klaipėdos rinkos ypatybių – techniškai geros koncertų aikštelės nebuvimas. Tačiau netgi tuo atveju, jeigu tokią turėtumėme, pasaulinio garso muzikantų ir grupių pasirodymų tektų važiuoti sostinėn. Tai lemia geografija, šalies kultūros centro bei pačių garsenybių statusas.
Žvejų rūmai išliks
Išsvajotąją modernią salę, Klaipėda, tikimasi, pagaliau įgis pastačius sporto ir renginių areną. Beje, šiuo atveju, anot miesto Savivaldybės Socialinio departamento direktorės Nijolės Laužikienės, Žvejų rūmų atsisakyti neplanuojama.
„Į areną neketinama perkelti vieno iš Žvejų rūmų veiklos barų – darbo su mėgėjiškais meno kolektyvais, kuriam rūmuose sudarytos visos sąlygos.
Numanoma, kad rūmų salė, kaip vieta renginiams, įgis konkurentę – arenos salę. Tačiau ši konkurencija neturėtų būti pragaištinga Žvejų rūmams. Toli gražu ne visiems renginiams mūsų mieste reikia 5000 žmonių talpinančios arenos erdvės – neretai pakanka ir 1000 vietų. Galbūt, jeigu arena bus itin moderni, jos salė galės būti transformuojama, reguliuojant vietų skaičių. Tačiau, manyčiau, net ir tokiu atveju augančiam mūsų miestui praverstų turėti ne vieną renginių salę”, – kalbėjo N. Laužikienė.
Šiauliai nesiskundžia
Masinių techniškai gerai suorganizuotų renginių poreikį iliustruoja Šiaulių arenos pavyzdys. Duris atvėrusi praėjusią vasarą, ir renginių reklamose, kaip jų vieta, vis dažniau figūruojanti drauge su didžiosiomis Vilniaus salėmis, arena džiaugiasi geru startu.
Anot kompleksą administruojančios viešosios įstaigos „Pramogų sala” vadybininkės Margaritos Taraškutės, apie 70 proc. visos arenos veiklos skirta sporto renginiams. Likę 30-40 proc. – masiniams pramoginiams. Anot pokalbininkės, arenoje jau įvyko trys pramoginiai renginiai – gastroliuojančio Kinijos cirko šou, italų estrados legendų bei dainininkės Laimos Vaikulės koncertai.
Apie 5000 žiūrovų talpinanti arena jų metu buvo užpildyta 94 proc. „Žinoma, kol kas labai apibendrinti negalime, nes praėjo per mažai laiko. Tačiau jaučiame, kad žmonės išsiilgę renginių ir juose dalyvauja entuziastingai. Sulaukiame ne tik šiauliečių – stebėti koncertų ir šou atvyksta visos Šiaurės Lietuvos gyventojai”, – sakė M. Taraškutė.
Lapkritį bei gruodį Šiaulių arenoje vyks italų dainininko Toto Kutunjo, ruso Valerijaus Meladzės koncertai, Lotynų Amerikos šokių fiesta „Salsa Open’07”, ne vienas rinktinis koncertas: „Classic Pop Show” su grupėmis „Ace Of Base”, „Alphaville” bei dainininke Sandra, „80-ųjų Superhitai” su grupėmis „Bad Boys Blue”, „London Beat” ir Sabrina Salerno, grupių „Vengaboys” ir „Alcazar” pasirodymai, kiti renginiai.