Kaunas neatsisako e-miesto vizijos

Specialistai ragina miestiečius pasinaudoti naujomis ekonomikos ateities perspektyvomis

Kaunas dar prieš kelerius metus pasiskelbė sieksiąs išnaudoti sukauptą potencialą elektronikos srityje ir tapti vadinamuoju e-miestu.

Tačiau iki šiol kauniečiai dar negali pasigirti esantys e-miestiečiai, o Kaunas tik pradeda įgyvendinti viešuosius elektroninių paslaugų projektus.

Idėjos realybe netapo

Maždaug po dvejų metų kauniečiai turės galimybę įsigyti elektroninius bilietus, kurie palaipsniui pakeis įprastinius popierinius bilietėlius.

Tokią naujovę privačios mūsų šalies bei užsienio kompanijos Kaunui, pirmajam miestui šalyje, siūlė diegti dar 2000 metais.

Jau tuo metu kalbėta, kad elektroninis bilietas-kortelė galėtų tapti „elektronine pinigine” ir būtų naudojama visose gyvenimo sferose – bankuose, mašinų stovėjimo aikštelėse, prekybos centruose ir t.t. Tačiau brangiam projektui lėšų taip ir neatsirado.

Idėja modernizuoti viešojo transporto bilietų sistemą atgaivinta Lietuvai tapus ES nare.

Trys didieji šalies miestai pasišovė drauge dalyvauti projekte „Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas” ir užsitikrino ES fondų paramą, kuri sieks 14 mln. litų.

Tačiau šalies didmiesčiai kol kas tik seka seniai tolyn pažengusių pasaulio šalių pėdomis. Labai toli pavyzdžių ieškoti nereikia.

Jau nuo praėjusių metų Talino gyventojai naudojasi elektroniniais bilietais, kurie kartu yra ir asmens tapatybės kortelė. Pastarasis dokumentas Lietuvoje tėra vien tik plastiko gabalas ir daugiau jokių funkcijų neatlieka. Tuo tarpu Estijos piliečiai, atsiimdami asmens tapatybės korteles, gauna dar ir savo valstybinį elektroninio pašto adresą.

Ekspertai pastebi, kad Lietuva, kuri viena pirmųjų pasaulyje priėmė elektroninio parašo įstatymą, per pastaruosius metus šioje srityje toliau nepažengė. Elektroninių paslaugų plėtra užsiima tik privačios telekomunikacijų kompanijos, komerciniai bankai, siūlydami gyventojams nesistumdyti eilėse bankų poskyriuose ir už komunalines paslaugas atsiskaityti internetu.

Tačiau pokyčiai, kuriems įmonės išleidžia milijonus litų, ne visada sutinkami su džiaugsmu. „Kauno diena” nuolatos sulaukia nepatenkintų vyresnės kartos kauniečių skundų, kuriuose gyventojai negaili kritikos elektronikos naujovėms, keliančioms jiems ir nepasitikėjimą, ir baimę.

Taigi ar Kaunas, iki šiol tituluotas Lietuvos pramonės centru, dar spės įšokti į paskutinį nuvažiuojančio elektroninio traukinio vagoną?

Specialistai dairosi į užsienį

„Ateityje kiekvieno piliečio gyvenime elektronikos reikšmė tik didės. Įvertinant šių dienų realijas bei iššūkius, Kaunas turi tapti e-miestu. Tai vienintelė galimybė išnaudoti atsiveriančias ekonomikos ateities perspektyvas. Tačiau tokios vizijos įgyvendinimas priklauso ne tik nuo mokslo bei verslo potencialo, bet ir nuo valdžios pozicijos”, – įsitikinęs Virginijus Jasaitis, informacijos technologijų, telekomunikacijų ir raštinės įrangos įmonių asociacijos „Infobalt” valdybos narys bei UAB „Skaitos kompiuterių servisas” direktorius.

V.Jasaičio pastebėjimu, šiuolaikinė pramonė visame pasaulyje keičia savo veidą, tad ir lietuviai, turėdami gana senus įrengimus, bus nepajėgūs konkuruoti ES rinkoje. Iki šiol aukštosios technologijos Kauno regione diegiamos ne itin sparčiai, todėl mūsų miestas turėtų suskubti pasinaudoti galimybe tapti elektroniniu miestu.

„Kaunas turi daugiausia šalyje elektronikos specialistų, tačiau jų pajėgos nėra išnaudojamos. Skaudu matyti, kaip gabūs jauni specialistai palieka šalį ir išvažiuoja į užsienį. Jie nenori savo šalyje būti pigia darbo jėga, kuria mes dar kartais giriamės pasauliui. Tai – jau praeitas etapas”, – teigė informacijos technologijų įmonės vadovas, įsitikinęs, jog mokslininkų darbas turėtų būti vienas brangiausiai apmokamų.

„Kodėl gi Kaunas negalėtų tapti modernių technologijų „bandymų poligonu”, kur naujovės būtų realiai diegiamos? Miestiečiai pajustų realią naudą, o mokslas ir verslas užsiimtų naujųjų technologijų plėtra. Kaunas galėtų tapti pavyzdžiu, diegiant naujoves kituose miestuose, o galbūt net kitose valstybėse”, – prognozavo V.Jasaitis.

Tai, kad Kaune beveik visus darbus reiktų pradėti nuo nulio, būtų netgi privalumas. Mat toliau pažengusios šalys ne taip ryžtingai imasi kardinalių pokyčių, nes nenori atsisakyti įrengimų, kurie dar nėra atsipirkę.

Reikia burti pajėgas

Kauno technologijos universiteto (KTU) Regioninio verslo inkubatoriaus direktorius Pranas Milius antrojo šalies miesto ateitį taip pat sieja tik su naujųjų technologijų plėtra. Tačiau Kaunas, niekaip negalintis tapti e-miestu, akademinėje bendruomenėje jau imtas juokais vadinti a-miestu, tai yra ambicijų miestu.

„Puoselėti ambicijas nėra blogai, jeigu kai kurios jų nebūtų tuščios”, – pridūrė docentas.

Anot jo, Kaunas dar turi nemažai potencialo tapti e-miestu, nes čia parengiama nemažai specialistų, mokslininkų įdirbis yra labai solidus. Pasigirti yra kuo: kauniečiai tvarko visą Lietuvą apimantį LITNET tinklą, kuris suteikia galimybes aukštosioms mokykloms, institutams nemokamai naudotis internetu, įgyvendinama nemažai kitų projektų. Tačiau svaresniam postūmiui, pasak P.Miliaus, Kaune trūksta visų pajėgų konsolidavimosi.

„Kai miestas imasi vykdyti didesnius projektus, prie jų rengimo galėtų prisidėti beveik visos Kauno aukštosios mokyklos. Tačiau akademinėje bendruomenėje taip pat netrūksta ambicijų, kurios neretai stabdo mokslininkų bendradarbiavimą ir trukdo Kauno, kaip e-miesto, plėtrai”, – prasitarė KTU atstovas.

Susivienijus bendraminčiams, Kaunas galėtų tapti regiono centru, kur suplauktų idėjos iš kitų apskrities savivaldybių.

„Šiandien jau turime kalbėti apie ne tik apie e-miestą, bet ir apie e-regioną. Tačiau susidaro įspūdis, jog kitų savivaldybių valdininkai net neįsivaizduoja, kokias galimybes teikia e-paslaugos. Pirmiausia reiktų kelti valdžios atstovų intelektinį lygį, jau nekalbant apie eilinius piliečius, ypač vyresnio amžiaus”, – akcentavo pašnekovas.

Mokslininkus pasiekia atskirų Kauno seniūnijų bendruomenės atstovų prašymai padėti ugdyti vietos gyventojus, nes iniciatoriai net nežino, nuo ko pradėti.

„Kaunui būtina išnaudoti elektroninio mokymo galimybes, juolab kad ne visi pensininkai baiminasi naujovių. Daugėja tokių žmonių, kurie nori mokytis ir tam jiems galėtų padėti e-mokslo galimybės. Galėtume pasiremti ir kitų šalių praktika. Žinau, kad yra sveikintinų pavyzdžių ir kituose mūsų šalies regionuose”, – teigė P.Milius.

Iniciatyvų nepakanka

Vis dėlto, specialistų pastebėjimu, Kaune gyvenimas nestovi vietoje. Mieste veikia dešimtys nedidelių programavimo, informacinių technologijų įmonių, kurios vykdo įvairių užsienio kompanijų užsakymus. Į klausimą, kodėl jos nedirba Lietuvai, dažniausiai nuskamba atsakymas: „Niekas neprašo”.

V.Jasaitis pripažįsta, kad Kaunas nėra pajėgus įgyvendinti svarių projektų savo jėgomis: „Tačiau ką turėtume daryti, kai valstybėje daug kalbama apie elektronikos paslaugų diegimą, apie informacinės visuomenės kūrimą, tačiau realiai mažai kas daroma”. Pašnekovas priminė įstrigusį e-parašo projektą, kurį Lietuva pasitvirtino viena pirmųjų pasaulyje, tačiau be priimto įstatymo daugiau nieko nebuvo padaryta.

E-miesto idėja Kaune taip pat sklando jau nebe vienerius metus, tačiau visa tai kol kas tėra tik entuziastų pašnekesiai. V.Jasaitis vylėsi, jog šios kalbos virs realybe kuriamame mokslo ir technologijų miestelyje „Technopolis”, kur visos idėjos bei iniciatyvos būtų realizuojamos. Be to, „Technopolyje” galėtų gimti projektai ES paramai gauti.

„Visame pasaulyje apie 80 proc. mokslininkų darbų yra skirta verslui ir pramonei, o Lietuvoje vos 20 proc. mokslo tyrinėjimų orientuoti į verslą”, – pastebi V.Jasaitis, pridūręs, jog mokslininkai, nėra geri savo paslaugų pardavėjai. Tam reikalingi tarpininkai, suvedantys verslą ir mokslą.

„Technopolis galėtų tapti idėjų mainų, bendro darbo vieta, kur viena kryptimi dirbs ir mokslas, ir verslas. Galbūt pavyks „suinventorizuoti” mūsų mokslinį ir techninį potencialą ir jį įdarbinti Kauno bei Lietuvos naudai. Kam samdyti olandą, graiką arba italą, kuris įdiegs modelį, nelabai pritaikytą mūsų šaliai. Mes ir patys galime tai padaryti”, – įsitikinęs V.Jasaitis, kuris tiki, kad Kauną lydės sėkmė ir jis išgarsės kaip e-miestas.

E-paslaugos kol kas tik projektuose

KTU Regioninio verslo inkubatoriaus vadovo P.Miliaus nuomone, svariam postūmiui vien tik akademinės bendruomenės pastangų neužteks: „Mokslininkai yra paskendę projektuose, įvairiuose darbuose, užsiėmę paskaitomis. Mes galėtume padėti parengti projektus, bet iniciatyvos turėtų kilti iš apskričių bei savivaldybių. Tam turi įsijungti ir privačios verslo struktūros. Deja, iki šiol Lietuvoje nėra didelių kompanijų, pajėgiančių finansuoti stambius projektus. Šiuo metu kiekvienas verslininkas galvoja, kaip ir kur būtų galima lengviau užsidirbti. Tačiau verslas vis tiek yra mokslo varomoji jėga. Jeigu įsuktas projektas nesustoja net ir pasibaigus finansavimui, tai yra pats geriausias sėkmės pavyzdys”.

Kad mokslininkų ir verslininkų pajėgomis Kaunas neįsiverš tarp e-miestų, pripažino ir Kauno miesto savivaldybės Plėtros programų valdymo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis. Tačiau ši idėja nėra pamiršta. Šiuo metu itin aktyviai imamasi rengti e-projektus, tarp kurių yra ne tik elektroninio bilieto, bet ir elektroninių socialinių paslaugų sistemos kūrimas.

Pastarasis projektas bus orientuotas į tai, kad socialiai remtini asmenys galėtų greičiau sutvarkyti dokumentus kompensacijoms už komunalines paslaugas gauti. Vieninga elektroninė sistema bus įdiegta visose seniūnijose, taip pat komunalines paslaugas teikiančiose įmonėse, nes gyventojams tenka surinkti nemažai dokumentų ir gana ilgai laukti, kol gaunamas atsakymas, nes duomenys kelis kartus tikrinami.

V.Grinis pripažino, jog dauguma socialiai remtinų asmenų vargu ar patys sugebės pasinaudoti būsima sistema, nes jiems trūksta elementarių kompiuterinių žinių. Tokiems gyventojams talkins seniūnijų darbuotojai.

Šiuo metu diskutuojama, ar tikslinga būtų kurti e-švietimo paslaugų projektą, pagal kurį tėvai internetu galėtų gauti informaciją apie moksleivių pažymius, lankomumą, virtualioje erdvėje galėtų vyktų diskusijos su mokytojais. Be to, planuojama, kad Kauno moksleiviai galėtų turėti moksleivių pažymėjimus, kurie tarnautų kaip leidimas įeiti į mokyklą, pasiimti knygas, gauti nuolaidas valgykloje.

Bediskutuojant, kokias dar e-paslaugas būtų galima įdiegti, susigriebta, jog nėra parengta Kauno, kaip elektroninio miesto, strategija. Šį dokumentą tikimasi patvirtinti dar šiemet.

Lina Navickaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Informacinės technologijos su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.