Dėl padėties Baltarusijoje siūloma kreiptis į ES šalių parlamentų vadovus

Lietuvos ir Lenkijos Seimų pirmininkai dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje galėtų specialiu laišku kreiptis į Europos Sąjungos šalių parlamentų vadovus.

Tokią mintį iškėlė ketvirtadienį Varšuvoje susitikę Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių Asamblėjos vadovai Česlovas Juršėnas ir Tomašas Nalenčas (Tomasz Nalecz).

„Tai, kas dedasi tarp Varšuvos ir Minsko, yra ne tik dvišalių santykių klausimas, – tai klausimas dėl žmogaus teisių, tautinių mažumų teisių pažeidimų Baltarusijoje, kas yra tarptautinis klausimas”, – sakė Eltai Varšuvoje viešintis Č. Juršėnas.

Todėl, jo nuomone, svarbu, kad į tai būtų reaguojama Europos Parlamento, Europos Komisijos, Europos Tarybos lygiu. „Turėtų būti bendra europinė pozicija, o ne tik mūsų kaip kaimynų suinteresuotumas”, – teigė Č. Juršėnas.

Anot jo, Varšuvoje vykusiame Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių Asamblėjos Prezidiumo posėdyje buvo diskutuojama ir apie santykius su Rusija, Ukraina, Moldova.

Lietuvos ir Lenkijos parlamentarai aptarė ir galimas politinės krypties permainas po rudenį Lenkijoje įvyksiančių Seimo ir Prezidento rinkimų.

„Apklausos ir laikraščiai prognozuoja, kad Lenkijos Seimo sudėtis gali smarkiai pakrypti į dešinę. Tačiau abiejų šalių parlamentarai yra įsitikinę, kad iki šiol buvę stabilūs ir draugiški valstybių santykiai išliks”, – sakė Eltai Č. Juršėnas.

Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių Asamblėjos Prezidiumo posėdyje nebuvo svarstomi klausimai, susiję su tautinėmis mažumomis.

Eltai pasiteiravus Č. Juršėnas sakė nesulaukęs Lenkijos valdžios atstovų klausimų, susijusių su Varėnoje nugriautu paminklu lenkų kariams. Ketvirtadienio numeryje Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita” rašo, jog Lenkija reikalaus, kad Lietuvos valdžia jį atstatytų.

„Susidomėjimo tuo klausimu iš oficialios Lenkijos valdžios nebuvo. Tačiau tokio klausimo sulaukiau iš Lenkijos žurnalistų per spaudos konferenciją. Paaiškinau, kad karių palaikai yra gerbiami, perkelti į kapines, o likusi kolona buvo blogos būklės. Pagaliau teritorija yra tvarkoma bažnyčios, o ne pasaulietinės valdžios”, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių asamblėjos prezidiumo posėdyje dalyvavę Č. Juršėnas ir Seimo narė Leokadija Počikovska Varšuvoje susitiko ir su Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Andžejumi Zaluckiu (Andrzej Zalucki).

Tai buvo baigiamasis Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių asamblėjos prezidiumo posėdis šioje Lenkijos Seimo kadencijoje. Rugsėjo 25 d. Lenkijoje vyks Seimo rinkimai.

Šių metų birželio mėnesį Vilniuje vykusi tryliktoji Asamblėjos sesija, kurioje aptarta Lietuvos ir Lenkijos pirmųjų narystės Europos Sąjungoje metų patirtis, buvo paskutinė šios kadencijos Lenkijos parlamentarams.

Lenkijos Seimo delegacijai vadovauja Lenkijos Seimo Pirmininko pavaduotojas T. Nalenčas.

Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių asamblėja įsteigta 1997 metų liepos mėnesį. Joje dirba po 20 abiejų šalių parlamentarų, atstovaujančių įvairioms frakcijoms.

2005-08-18 17:31

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.