Rugsėjį tik septynioliktą gimtadienį atšventęs 213 cm ūgio Kauno „Žalgirio” puolėjas Donatas Motiejūnas yra priverstas pakeisti gyvenimo ritmą – žaidėjas ne tik debiutavo pagrindinėje komandoje, tačiau jau išvyko su ją į pirmąsias Eurolygos rungtynes karjeroje.
Prieš išvykdamas krepšininkas šypsodamasis sutiko pasikalbėti su gana gausiai į treniruotę susirinkusiais žurnalistais.
– Kaip jautiesi prieš pirmąsias Eurolygos rungtynes karjeroje?
– Aišku, įdomiai (šypsosi). Treneris manimi dar labai nepasitikės, nes atėjau jaunas iš dublerių komandos. Iš tikrųjų, man labai džiugu patekti į pagrindinę „Žalgirio” komandą. Treneris reikalauja tiek pat, kiek ir iš kitų suaugusių vyrų. Labai stipriai skiriasi lygiai ir išėjęs į aikštelę kartais turi atidirbti dvigubai, kad įrodytum savo vertę.
– Kaip vertini Sienos „Montepaschi” komandą?
– Daug lietuvių žaidžia (šypsosi). Tai stipri komanda ir bus nelengva, bet tikimės iškovoti pergalę.
– „Montepaschi” komandoje žais ir Lietuvos rinktinės puolėjas Kšyštofas Lavrinovičius, kurį teks sustabdyti. Ar jau kalbėjote su treneriu, kaip tai reikės padaryti?
– Taip, analizavome varžovų žaidimą. Kšyštofas yra labai geras ir universalus žaidėjas. Turime minčių, kaip galima jį sustabdyti, bet nenoriu pasakoti, tegul lieka paslaptis.
– Patekai į komandos vidų. Ką gali pasakyti apie atmosferą klube?
– Atmosfera labai draugiška. Jau teko žaisti kelias BBL rungtynes ir pastebėjau, kad visi komandos draugai labai palaiko vieni kitus, ypač tokius kaip aš, kurie tik atėjo į komandą. Iš tikrųjų, buvau nustebęs.
– Į kurį „Žalgirio” krepšininką lygiuojiesi?
– Tai aišku į Eurelijų Žukauską, nes abu žaidžiame toje pačioje pozicijoje, kol kas. Kol nėra pakankamai aukštaūgių mane treneris stato į penktą poziciją (vidurio puolėjas), bet galiu žaisti ir ketvirto numerio pozicijoje (sunkusis krašto puolėjas).
– Kuri pozicija tau pačiam labiau patinka?
– Ketvirtasis numeris neturi tiek suvaržymų, galima žaisti ir iš toliau. O man patinka žaisti ne tik po krepšiu.
– Baisiau būna aikštelėje ar kai apstoja tiek žurnalistų?
– Prieš kameras jau šiek tiek pripratino Nacionalinės krepšinio lyga, o aikštelėje visada reikia susikaupti ir parodyti, ką gali. Kiekvienas išėjęs į aikštelę stengiasi padaryti, ką moka ir atiduoti visas jėgas dėl komandos pergalės. Todėl aikštelėje visuomet būna sunku.
nu gi saunuolis tas Donatas,dar tiek metu o jau nemazai pasiekes,sviesi ateitis laukia jei pasistengs daba 🙂 ir siaip simpatiskas vaikinukas 😉