Penkerių metų sukaktį minintis Užsienio lietuvių rėmimo centras globos ne tik užsienyje mokyklas baigusius ir norinčius Lietuvoje studijuoti tautiečius, bet ir svetur dirbančius Lietuvos mokslininkus.
„Susigrąžinti užsienyje dirbančius mokslininkus ir jų patirtį – strateginis Lietuvos interesas. Mūsų tikslas – padėti šiuo metu užsienyje studijuojantiems arba dirbantiems mokslinį darbą palaikyti ryšius su Lietuvos mokslininkais, talkinti ieškantiems galimybių tęsti karjerą Lietuvos mokslo centruose”, – sakė centro direktorius Tomas Žalandauskas.
Mokslininkų stažuotėms iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų tikimasi gauti 1,5 mln. litų. Juos planuojama panaudoti pakviestųjų kelis mėnesius padirbėti Lietuvos aukštosiose mokyklose, tyrimų institutuose ar aukštųjų technologijų įmonėse, pragyvenimo išlaidoms apmokėti.
2000 metų rugpjūtį įkurtas Užsienio lietuvių rėmimo centras iki šiol rėmė tik svetur mokyklas baigusius ir norinčius Lietuvoje studijuoti jaunuolius.
„Steigdami jį norėjome, kad baigusieji Punsko, Seinų, kitas lietuviškas mokyklas turėtų galimybę studijuoti ne tik Kijeve, Maskvoje, bet ir Lietuvoje, o baigę studijas pasiliktų dirbti Tėvynėje”, – spaudos konferencijoje sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Lietuvoje Gabrielius Žemkalnis.
Užsienio mokyklų atestatus turintiems jaunuoliams stojant į mūsų šalies universitetus sunku konkuruoti su Lietuvoje gyvenančiais bendraamžiais. Užsienio tautiečiai nelaiko valstybinių egzaminų, kurie pas mus yra ir stojamieji. Atestate turintys tik mokyklinių egzaminų vertinimus, paprastai nepatenka į valstybės finansuojamas vietas ir turi iš dalies mokėti už mokslą.
Pasak Švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo, pagal ES reikalavimus, per stojamuosius išimčių kitose šalyse mokyklas baigusiems lietuviams negalima taikyti, nes tai pažeistų lygių galimybių principą. Todėl tokiems jaunuoliams finansinė valstybės parama teikiama per Užsienio lietuvių rėmimo centrą.
Pagal mokslo rezultatus skiriamoms stipendijoms, socialinėms ir vienkartinėms išmokoms mokesčiui už mokslą užsienio lietuviams išleidžiama 200 tūkstančių litų per metus.
Nuo centro gyvavimo pradžios parama buvo suteikta 227 jaunuoliams. Didžioji dauguma jų – mokyklas baigę Lenkijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje, tačiau yra buvę ir iš egzotiškų šalių, pavyzdžiui, Urugvajus.
Dauguma užsienio lietuvių vaikų rinkosi studijas Vilniaus universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete ir Vilniaus Gedimino technikos universitete, kiek mažiau – Vytauto Didžiojo ir Kauno medicinos universitetuose, kolegijose.
Pasak švietimo ir mokslo ministro, valstybės paramos jau reikia ir Vakarų Europos bei kitose šalyse gyvenančių naujųjų išeivių vaikams. Patirtis rodo, kad jiems taip pat kyla sunkumų, norint tęsti mokslus ar studijas Lietuvoje.
Paremti visus Lietuvos piliečius, norinčius studijuoti gimtinėje, nepakaktų lėšų. Šiuo metu centro metinis biudžetas – apie 300 tūkstančių litų, iš jų rėmėjų lėšos sudaro tik nedidelę dalį, 2-3 tūkstančius litų.
T. Žalandauskas įsitikinęs, kad norinčių paremti užsienyje gyvenančių jaunuolių studijas Lietuvoje yra ir daugiau, tačiau žmonės dar mažai žino apie tokią galimybę ir Užsienio Lietuvių rėmimo centro veiklą.
Informacija apie pagalbą užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams nuo šiol bus prieinama visiems. Tam pasitarnaus naujas Užsienio lietuvių rėmimo centro tinklalapis www.ulrc.lt.
2005-08-18 13:40