Liustracijos komisijos sunaikinimas

Nesunku suvokti, kam nepatiko Liustracijos komisija, ypač tada, kai pradėjo realiai veikti vadove paskyrus Dalią Kuodytę.

Pakirsti atsigavusios komisijos veiklą ir galų gale sunaikinti šiek tiek užtruko. Tas laikotarpis sutapo su Lietuvos valstybinių institucijų dezintegracija bei silpnėjimu, o kagėbistinio kadrinio ir mentalinio paveldo stiprėjimu. Šis nūnai virsta jau visuotine elektr…, atsiprašau, reabilitacija-rekagėbizacija. Ne bet kur, o į postus.

Kairiosios vyriausybės joms nepatinkančią Liustracijos komisiją smaugė senais būdais – sunkus darbas visuomeniniais pagrindais be jokio finansavimo ir net moralinės paramos. Susipraskite patys, šiai valdžiai jūsų darbas nereikalingas, veikiau trukdantis.

Formaliai – lyg ir valstybinė, pagal įstatymą sukurta kadrų ir buvusių talkininkų peržiūros įstaiga, kurią toji pati valstybė stumia likviduotis. Nelieskit mūsų kadrų! Iš viršaus likviduoti nepatogu, – padės išsekinimas. Teismai, kuriuose visuomenininkams, maniusiems, kad jie tarnauja savo šaliai, tekdavo susiremti su brangiai mokamais privačiais advokatais ir tam tikrų iš dugno pakeltų liudytojų paramos organizacija, sekino įvairiais būdais. Atrodo, pagal žuvies stambumą.

Teismai paprastai apsimeta nematantys, jog represiniai kolaborantiniai liudytojai saviškiui paliudys bet ką.

Liustracijos komisijos pralaimėjimai tokiuose teismuose tuoj skelbiami kaip teisingumo pergalė, o tai vėl turi kelti beviltiškumo jausmą.

Valdžia stebi, kiek anie dar ištvers. Jokio dėmesio, jokios paramos darbe ir procesuose. Svetimi, ne kitaip. Kažkas panašaus į savanorių traktavimą prieš keturiolika ar penkiolika metų. Tik savanoriai neišsiskirstė, o pamėgino atkreipti į save dėmesį (juos pribaigs po 15 metų). Liustracijos komisija nė piketo nesurengė prie Vyriausybės, tiesiog išsiskirstė. Kad ponams nereikia, ką padarysi. Veidmainiškai kaltins, kad nebedirbame? – Tegu.

Dar šiek tiek laiko tempė naujas įstatymas. Vilkinamas, blokuojamas, vis nepriimamas – tačiau gal bus kada?

Tada rastųsi ir naujas komisijos sudarymas, ir įgaliojimai, ir darbo sąlygos, įskaitant finansavimą. Tik kada, kada? – nebent tada, kai bus pasibaigę visi liustracijos terminai. Nejau taip atvirai žlugdoma, su tokiu pasityčiojimu? Nesistebėkit, broliai. Antai vėl Didis Spalis, ir premjerai ramiai stebi, kaip jų jėgos kasa Seime duobę, kuria dirbtinius priekabių pretekstus, kad net priimtą įstatymą sunaikintų veto galia aukščiausioje instancijoje. Mat ir ten padėtis kontroliuojama.

Kagėbynui – šventė. Helovinas. Dabar komisijos ilgai nebus. Dar reikia atkeršyti pirmininkei D.Kuodytei, kaip kadaise – teisėjai Onai Dzedulionienei. Tačiau buvusieji lietuviški komunistai, atrodo, trumparegiai. Priedanga atsigaunančiai KGB jėgai atsirūgs trigubai. Skirtumas nuo Rusijos tas, kad ten valdžią perėmęs KGB-FSB paliko komunistams dekoratyvinį „opozicijos” vaidmenį, netgi pamaitina. Lietuvoje komunistai padeda atsigauti „visą gyvenimą tarnavusiesiems Lietuvai”, gal naiviai manydami, kad ir toliau kartu tarnaus. Tačiau gali baigtis tuo pačiu, kaip Rusijoje.