Lapkričio mėnesį kino ekranus užtemdys „30 tamsos dienų” – tikras saldainiukas siaubo filmų mėgėjams.
Sėkmingos trilogijos „Žmogus-voras” tėvas Samas Raimi toliau puoselėja nenumaldomą aistrą siaubo žanrui, kuris padėjo jam įsitvirtinti Holivudo kino industrijoje. Šiurpias, mistines ir baisias istorijas „Piktas blogis”, „Tamsos armija”, „Žmogus iš tamsos” režisavęs kūrėjas sukauptą patirtį panaudojo prodiusuodamas „30 tamsos dienų”.
Samo Raimi dėka komercinius repertuarus pasiekė sėkmingi siaubiakai „Baubas”, „Pagieža”, „Pagieža 2”, „Nešantys žinią”, o dabar jis pagelbėjo dramatiško trilerio „Ledinukas” režisieriui Davidui Sladui ekranizuoti rašytojo fantasto Stevo Nileso populiarią komiksų novelę apie žiaurius vampyrus šaltojoje Aliaskoje.
Kiekvienų metų žiemą Aliaskos regiono miestelį Barovą apgaubia aklina tamsa. Vieną vakarą saulė nusileidžia už apledėjusio horizonto ir nepakyla net 30 dienų iš eilės. Šis žvarbus ir bauginantis laikotarpis nekelia didelio džiaugsmo vietiniams gyventojams. Dauguma iš jų ryžtasi keliauti į pietus, nes amžina naktis sukelia nesklandumų ir provokuoja nesantaiką.
Tačiau šią žiemą situacija ramiame ir ištuštėjusiame Barove pasikeičia iš esmės, kai į miestelį užklysta paslaptingas įtartinų žmonių būrys. Nepažįstami ir niekuomet nematyti keistuoliai yra šviežios žmogienos kraujo ištroškę vampyrai. Jie tikisi pasinaudoti nesibaigiančia tamsa ir sumedžioti namuose likusius gyventojus.
„30 tamsos dienų” žiūrovai išvys gerai žinomus aktorius Joshą Hartnettą („Juodoji orchidėja”, Nuodėmių miestas, „Perl Harboras”) ir Melissą George, kuri žinoma ne tik iš filmų „Malholando kelias”, „Sugundytas”, „Tamsos miestas”, bet ir iš populiaraus TV serialo „Be namų negerai”.
Remdamiesi komiksų novele, filmo kūrėjai didelį dėmesį skyrė vampyrų tikroviškumui perteikti ir siaubo įvaizdžiui sukurti. „Kadangi komiksuose kūrėjai gali leisti sau daugiau fantastikos, stengėmės tą patį fantastinį vaizdą perkelti ir į kino ekranus”, – sako režisierius D.Slade’as.
Novelės kūrėjas Stevas Nilesas priduria: „Kai kūrėme „30 tamsos dienų”, bijojome, kad vampyrai jau nebėra baisūs. Jie tarsi draugai, su kuriais susitikinėja aštrių pojūčių ištroškusios paauglės. Patys režisieriai sukūrė vampyrus per daug žmogiškais. Šiame filme padarėme viską, kad vampyrai vėl taptų tikrais siaubūnais, kuriuos išvydę žmonės sušunka „O,Dieve!”.