Lietuvoje sparčiai dygstantys prekybos centrai baigia užgožti tradicines parduotuves
Rinkos tyrimų kompanija „ACNielsen” prieš kurį laiką paskelbė pirkimo tendencijų tyrimo Vidurio ir Rytų Europoje duomenis, leidžiančius Lietuvos parduotuvių klientus vadinti vienais šiuolaikiškiausių Senajame žemyne. Pasirodo, lietuviai didžiąją dalį savo biudžeto, skirto kasdieniams pirkiniams, išleidžia moderniose parduotuvėse, paprastai vadinamose „hipermarketais” arba „supermarketais”. Pastarieji baigia į ožio ragą suriesti smulkiuosius prekybininkus, dirbančius kioskuose, mažose ir vidutinėse parduotuvėlėse. Tik šviežią mėsą ir daržoves vis dar linkstama pirkti turgavietėse.
Parduotuvėles – į Raudonąją knygą
Maždaug 68 proc. Lietuvos pirkėjų tyrimo metu teigė perkantys išimtinai moderniose, didelėse (kai prekybos plotas viršija 300 kv. metrų) parduotuvėse – „hipermarketuose” ir „supermarketuose”, parduotuvėse, kur prekių kainos yra mažos. Tokių pirkėjų dalis yra 5 proc. didesnė nei Latvijoje, Estijoje ir beveik prilygsta Čekijai, kur apie 70 proc. žmonių daugiausia pinigų išleidžia didžiuosiuose prekybos centruose.
Tik 1 proc. pirkėjų Lietuvoje perka išimtinai tradicinės prekybos taškuose – kioskuose, mažose ir vidutinėse parduotuvėlėse bei maisto prekių skyriuose. Maždaug trečdalis apklaustųjų reikalingiausius kasdienius pirkinius įsigydavo tiek moderniose, tiek tradicinėse parduotuvėlėse.
Tačiau „ACNielsen” specialistai atkreipė dėmesį, jog netolimoje ateityje mėgėjų lankytis nedidelėse krautuvėlėse gali gerokai sumažėti vien dėl to, kad tokio tipo parduotuvės sparčiai nyksta. 2000-aisiais Lietuvoje bendras parduotuvių skaičius siekė beveik 13000, o per pastaruosius penkerius metus prekybos taškų sumažėjo iki 9700 arba maždaug 22,6 proc. Latvijoje ir Estijoje parduotuvių taip pat liko ketvirtadaliu mažiau nei prieš penkerius metus. Tūkstančiui gyventojų tenkantis prekybos taškų skaičius visose trijose Baltijos šalyse sumažėjo nuo vidutiniškai 3,3 iki 2,8, tuo tarpu prekybos plotas per tą laiką smarkiai išsiplėtė. Lietuvoje prekybininkų valdos išsiplėtė net 47 proc., Latvijoje – 36 proc., o Estijoje – 12 proc.
Nors didieji prekybos centrai ir mažų kainų parduotuvės kol kas mūsų šalyje sudaro tik 3 proc. nuo bendro prekybos vietų skaičiaus (Vakarų Europoje – 20 proc.), šių prekybos kanalų svarba nuolat auga. Pasak sociologų, Lietuvoje čia pasiekiama 56 proc. visos prekybos apyvartos (Europoje – 80 proc.). Tradicinių parduotuvėlių apyvarta siekia 35 proc., ūkinių prekių parduotuvių ir vaistinių – 4 proc., o kioskų ir degalinių – 6 proc.
Tyrimo autoriai daro išvadą, jog Lietuva lygiuojasi į šalis, pirmaujančias pagal „hipermarketų” ir „supermarketų” skaičių, tenkantį milijonui gyventojų: mūsų šalyje šis rodiklis siekia 83 ir nusileidžia tik Estijai (108) ir Čekijai (115). Vengrijoje tokio „kalibro” prekybos taškų milijonui gyventojų yra 77, Latvijoje – 67, Lenkijoje – 63, Slovakijoje – 52, Rusijoje – 12, o Rumunijoje – 11.
Beje, „ACNielsen” duomenimis, savotiška norma tapo ir tai, kad trims pirmaujantiems mažmeninės prekybos tinklams, valdantiems didžiulius ir modernius prekybos centrus, tenka daugiau kaip 50 proc. visų pardavimų.
Konkurencinis nokautas
Rinkos tyrimo duomenimis, konkurencinę kovą pritraukiant pirkėjus, tarp modernaus tipo parduotuvių akivaizdžiai laimi „supermarketai”. Visi apklaustieji (atsitiktinai atrinkti 15-64 metų amžiaus respondentai buvo kalbinami Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) praėjusiais metais buvo lankęsi tokio tipo parduotuvėse. Net 76 proc. pirkėjų teigė, kad didžiąją savo biudžeto kasdienio vartojimo prekėms jie išleidžia būtent „supermarketuose”. 94 proc. žmonių tvirtino ketiną pirkti „hipermarketuose” ir ateityje.
Svarbiausias parduotuvės pasirinkimo kriterijus Lietuvoje – „viskas, ko man reikia, yra vienoje parduotuvėje”. Antrasis faktorius – „lengva rasti tai, ko man reikia”. Taip pat labai svarbūs kriterijai yra prekių pasiūla bei įvairovė, parduotuvės modernumas ir patogumas.
Panašiai savo apsisprendimą keliauti į vieną ar kitą parduotuvę motyvuoja Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Austrijos gyventojai.
Kaimynams latviams svarbiausia, kad į parduotuvę patogu nuvykti, lenkams ir čekams – kad ji yra arti namų, tuo tarpu lietuviai į šiuos dalykus nėra linkę kreipti dėmesio.
Ekspertų teigimu, rimtesnę konkurenciją „hipermarketams” bei „supermarketams” sudaro turgavietės, tačiau ir tai tik kalbant apie konkrečius produktus. Šviežias daržoves ir vaisius turguje reguliariai perka maždaug 57 proc. apklaustųjų. Moderniose prekybos vietose tai daro maždaug 81 proc. pirkėjų. Šviežią mėsą, žuvį ir jūros gėrybes turguje reguliariai perka 45 proc. žmonių („supermarketuose” – 82 proc.).
Reveransas alui
Mūsų pirkėjams taip pat nesvarbus geras prekių išdėstymas, parduotuvės erdvė ar čia siūlomi prekiniai ženklai. Tyrimas parodė, kad maisto prekių kategorijoje lojalumas prekiniams ženklams nėra didelis ir maždaug trys ketvirtadaliai pirkėjų rinktųsi kitus produktus, jei parduotuvėse nebūtų jų mėgstamo ženklo. Tam tikra išimtimi reikėtų laikyti nebent alų – jei vienoje aplankytoje vietoje nebūtų norimo alaus, maždaug 27 proc. Lietuvos pirkėjų nepatingėtų keliauti iki kito prekybos taško arba lauktų, kol mėgstamo alaus atsiras. Tai toks pats pirkėjų procentas kaip ir Čekijoje, kur alaus išgeriama daugiausia pasaulyje.
Ne maisto prekių kategorijoje didžiausias lojalumas pastebimas cigarečių prekiniams ženklams. Tyrimo metu net 62 proc. apklaustųjų teigė, kad ieškotų „savo” cigarečių kitoje parduotuvėje arba lauktų jų atsirandant įprastoje vietoje. Pirkėjų lojalumu gali pasidžiaugti ir plaukų šampūnų bei kondicionierių gamintojai – 46 proc. šių daiktų pirkėjai taip pat yra pasiryžę blaškytis po parduotuves tol, kol ras norimo pavadinimo prekę.
Patys „hipermarketų” ir „supermarketų” savininkai taip pat gali pasidžiaugti tuo, kad žmonės gana gerai žino jų siūlomus „firminius” prekybos tinklų prekinius ženklus. 65 proc. pirkėjų žino bent vieną mažmenininkų siūlomą prekės ženklą, o 91 proc. pirkėjų pastaruoju metu yra pirkę mažmenininkų prekiniais ženklais pažymėtus produktus.
Renaldas Gabartas