Pensijų mokėjimo dienomis garbaus amžiaus žmonės tampa plėšikų medžioklės objektu
Į anūkus tinkančio plėšiko auka tapo dar viena Kauno pensininkė. Manoma, kad senolė sekta nuo pašto skyriaus, kuriame atsiėmė varganas šimtines. Nepavykus močiutės pergudrauti, pensija atimta jėga.
„Negalvojau, kad liksiu gyva, – pro ašaras vakar „Kauno dienai” pasakojo nuo patirto šoko dar neatsigavusi senolė. – Taip baisu buvo”.
Atsekta iki rakinamos laiptinės
Pasak močiutės, tądien, kai į greta namų esantį paštą ateina jos pensija, ji sirgo. Kiek geriau pasijuto tik antradienį. Artėja terminas, kai reikia susimokėti visus mokesčius, todėl antradienį galų gale išsirengė į paštą.
„Prie langelio buvo vos keli žmonės, – prisimena senolė. – Aplink, rodos, nesisukiojo ir nieko įtartino”.
Nuo pašto iki Raudondvario plento daugiabučio, kuriame ji gyvena, nėra nė stotelės. Net neabejojama, kad močiutė pasekta. Apie tai byloja tolesnė įvykių seka.
Senolė pasakoja jau buvo parėjusi į namus, tik nespėjo nusirengti. Net išsiimti iš rankinuko kišenėlės pensijos. Staiga pasigirdo durų skambutis.
Skambinusysis stovėjo už rakinamų laiptinės durų. Į klausimą, kas ten, nepažįstamasis atsakė, kad iš pašto. Pasitikslino, ar senolė taip pat ką tik grįžo iš ten. Po to ėmė pasakoti, neva močiutė pasiėmė ne visus pinigus.
Egzekucija su grasinimais
Pavojingasis pokalbis vyko laiptinės tarpduryje.
Paskutiniuoju momentu močiutė, įtarusi kažką negero ir mestelėjusi vyriškiui, kad tą likutį jis pasiliktų sau, jau bandė užtrenkti duris. Tačiau nepažįstamasis buvo stipresnis.
Nustūmęs senolę, jis atsivijo auką iki pastarosios buto durų, kurių ši, lyg tyčia, buvo neuždariusi.
Kas buvo toliau, močiutė dar negali pasakoti be ašarų. „Įpuolęs paskui į kambarį, jis taip mane stumtelėjo, kad persiritau per stalą ir nukritau su visa kėde, – prisimena senolė. – Užgulęs mane aukštielninką, įsibrovėlis pradėjo smaugti, vis šaukdamas, atiduok pinigus, nes užmušiu. Negalėjau net riktelti, nes sukišo į burną visą kumštį. Pradėjau dusti, o jis grasino toliau: „Užmušiu, jeigu ir kam nors pasiskųsi!”
Plėšikas pasišalino, tik iškratęs prieškambaryje likusią aukos rankinę. „Kišenėlėje buvusius 360 litų pasiėmė visus. Turbūt labai skubėjo, nes nelietė piniginės, tačiau kaip reikės pragyventi su joje likusiais keliolika litų, neįsivaizduoju, – jau balsu raudojo apiplėštoji. – Nenumiriau apiplėšimo metu, tai dabar mirsiu, neturėdama už ką nusipirkti vaistų. Esu toks ligonis, kad be jų nebegaliu”.
Iškalbinga kaimynystė
Pašto, kuriame atsiimta pensija močiutė džiaugėsi taip neilgai, darbuotojai vakar neslėpė, kad šis įvykis, apie kurį sužinota iš policijos, juos labai sukrėtė.
„Greta mūsų įstaigos – baras, kuriame lankosi įvairaus plauko klientai, o ir pats rajonas – ne kažin kokios reputacijos”, – toks buvo pašto darbuotojų atsakymas į klausimą, ar tądien jie tikrai nieko įtartino nepastebėjo.
Tačiau po šios nelaimės pašto darbuotojos prisiminė girdėjusios, jog kažkas panašaus nutiko prieš porą mėnesių. Neva, tada pensija iš vienos moters ištraukta, vos šiai išėjus iš pašto. Kalbama, kad policijai apiplėštoji apie tai nepranešė: vis tiek užpuoliko neras.
„Kas žino, galbūt šis nukentėjusiosios poelgis ir buvo stimulu vėl pakartoti tą patį”, – svarstė vakar pašto darbuotojos.
Priešnuodžių yra
Pašto darbuotojų įsitikinimu, saugiausia, kai pensijas po namus nešioja paštininkė.
„Ne paslaptis, kad ji aprūpinta tam tikromis apsaugos priemonėmis. Be to, jos taip lengvai neapgausi, nors taip pat būna visko”, – dėstė savo argumentus pašto skyriaus viršininkė, kurios įsitikinimu, šis būdas gauti pensiją saugesnis ir už jos atsiėmimą pašte, ir už pinigų pervedimą į banko kortelę. Tykoma aukų ir prie bankomatų.
Anot pašnekovės, ir antradienį apiplėštai močiutei tereikia kreiptis su pareiškimu į Santakos pensijų poskyrį ir kitą mėnesį ji jau ramiai lauks pensijos namuose.
Į anūkus tinkantį plėšiką senolė apibūdino taip: apie dvidešimt penkerių metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų ir vilkėjo tamsiai.