Po praūžusios liūties į miesto butų ūkio įmones pagalbos kreipėsi apie 600 kauniečių
Iki šiol ne tik Kaune vyksta keisti svarstymai: kieno nuosavybė yra bendro namo stogas? Labiausiai jo remontu, žinoma, suinteresuoti viršutinių aukštų gyventojai, nes jiem vanduo laša ant galvų. Pirmajame aukšte įsikūrusieji įsitikinę, kad „atsakingi” tik dėl užsikimšusios kanalizacijos. Kol vyksta toks nesusikalbėjimas, tol vis labiau niokojamas bendrai užgyventas turtas.
Padėtis darosi grėsminga
Savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Administravimo poskyrio vedėjas Algimantas Andriulevičius pažymėjo, kad po praėjusią savaitę įvykusio gamtos „egzamino” dėl varvančių stogų pagalbos pasiprašė rekordinis gyventojų skaičius. Sulaukta apie 600 pareiškimų. Tai, anot vedėjo, visų metų „norma”.
Tokio pagalbos šauksmo buvo galima tikėtis, nes specialistai jau senokai suskaičiavo, kad Kaune reikėtų kapitališkai remontuoti apie 80 procentų daugiabučių namų stogų. Tokia padėtis, aišku, susidarė palaipsniui ir buvo tarsi užprogramuota, nes mūsų sąlygomis kur kas patvaresni nuo senovės naudoti šlaitiniai stogai. Tačiau masinės butų statybos laikais naudotasi tipiniais projektais, kurių absoliuti dauguma numatė plokščius, įvairiausios kokybės smala apipiltus stogus. Po juos negailestingai laipiojo gyventojai, statydami ne tik kolektyvines, bet ir individualias televizijos antenas. Tiesa, dabar, kabelinės televizijos laikais, geležiniai strypai dingo, bet sumaitota ir nelabai kokybiškai užlieta stogo danga pasiliko.
Išeitis – kurti bendrijas
Savivaldybės butų ūkio įmonės bendrojo naudojimo objektus prižiūri 3402 daugiabučiuose namuose, tačiau tik apie trečdalis šių pastatų priklauso namų savininkų bendrijoms. Kaune įregistruota 571 bendrija, kuri administruoja 1331 namą. UAB „Būsto administravimo agentūra” prižiūri 53 bendrabučio tipo gyvenamuosius namus.
Anot A.Andriulevičiaus, šiemet Kaune suremontuoti tik 9 namų stogai. Gyventojai labai nenoriai kaupia lėšas kapitaliniam stogo remontui. Dauguma, ypač žemesnių aukštų gyventojų, nori tik kosmetinio remonto – užpilti bitumo tik ten, kur varva. Kai kur mėginama remontuoti stogą pagal atskiras laiptines, kurių gyventojų dauguma pritarė tokiam remontui. Specialistų nuomone, toks remontas – nereikalingas lėšų švaistymas, nes vienoje vietoje po bitumu prasiskverbusi drėgmė gali ištekėti į butą net už keliolikos metrų.
Praėjusiais metais Kauno miesto savivaldybės taryba sudarė specialų daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondą, kurio nuostatuose numatyta padengti dalį bendro naudojimo objektų remonto lėšų. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Jarušauskas patvirtino, kad minėtame fonde jau sukaupta apie 100 tūkstančių litų. Žinant remonto apimtį, tai nėra labai įspūdinga suma, bet skaudžiausia, kad remontui iki šiol neišleistas nė vienas litas. Kodėl? Todėl, kad pagal fondo nuostatus parama skiriama tik į bendrijas susibūrusiems gyventojams.
Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Ramūnas Noreika priminė dar vieną svarbią bendrijų privilegiją – imti iš bankų paskolas, o Būsto agentūra gali padėti sutvarkyti dokumentus gauti paramai ir iš ES struktūrinių fondų.
Bendrą turtą reikia saugoti
Kauno savivaldybės mero pavaduotojas Adolfas Antanas Balutis, vakar savo kabinete sukvietęs spaudos konferenciją, pareiškė, kad dėl varvančių stogų kaltinti vien miesto valdžią būtų neteisinga. Stogai yra bendra privatizuotų butų gyventojų dalinė nuosavybė, kurią reikia saugoti ir prižiūrėti. Individualių namų gyventojams net mintis nekyla prašyti, kad kažkas ateitų veltui uždengti jų būsto stogą.
„Turtas yra bėda”, – taip pareiškė A.A.Balutis. Išvengti tokios bėdos valdininkai siūlo keletą variantų. Pirmiausia, patiems gyventojams reikia kuo greičiau susiburti į jau minėtas bendrijas, nes Kauno miesto tarybos sprendimas įpareigoja iki ateinančių metų birželio mėnesio visose miesto seniūnijose daugiabučiams namams valdyti paskirti administratorius.
Naujieji pareigūnai planuos būtinus remonto darbus, organizuos lėšų kaupimą. Mero pavaduotojas tvirtino, kad supranta gyventojų nenorą skirti lėšų į specialų kaupimo fondą, bet nesupranta, kodėl žmonės abejingi savo brangiam turtui, kurį nualinti galima labai greitai. „Šimto butų standartinis namas turi apie 800 kvadratinių metrų stogą, kurio kiekvieno kvadrato remontas su prilydoma bitumine danga atsieina apie 30 litų. Argi šeimoms susimesti po kokius 200 litų – dideli pinigai?” – stebėjosi A.A.Balutis.
Kur dingsta lėšos
Daugelis daugiabučių gyventojų klausia, kaip panaudojamos nuolatinės techninės priežiūros lėšos. Gal iš jų galima suremontuoti ir kiaurus stogus? A.Andriulevičius aiškino, kad nuolatinės priežiūros mokesčiai panaudojami tik pagal Savivaldybės nustatytą privalomų darbų sąrašą, todėl butų ūkio skyriai kitoms reikmėms jų panaudoti negali. Tai iš esmės menkos lėšos, todėl iš jų kapitalinio remonto nepadarysi. Tačiau, anot A.Andriulevičiaus, jeigu namo gyventojai vieningai nutars, kad eksploatacijos mokesčiai būtų panaudoti, sakykim, stogo remontui ir jų užteks, tai taip ir bus padaryta. Tada neliks lėšų kanalizacijai, vandentiekiui ir kitiems, ne mažiau svarbiems ir dažnai gendantiems įrenginiams pataisyti. Gyventojai turi dar vieną išeitį – patys susirinkę gali nuspręsti kaupti lėšas stambiems remonto ir priežiūros darbams, bet tam turi pritarti daugiau kaip pusė žmonių. Tačiau tokia vienybė, deja, pasitaiko retai, todėl vietos valdžia, ieškodama išeičių, net per prievartą bruka daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo įmones (administratorius), kurių išlaikymui lėšos bus renkamos iš tų pačių gyventojų. Ir čia tiktų patarlė, kad šykštus moka dvigubai.
Julius Lenčiauskas