Maisto produktų brangimą iš esmės lėmė kilę atlyginimai ir žaliavų kainos, teigia konkurencijos pareigūnai

Pirmo būtinumo maisto produktų – duonos ir pyrago gaminių, pieno, mėsos – brangimą iš esmės lėmė kilęs darbo užmokestis ir žaliavų kainos, teigia Konkurencijos tarybos (KT) pareigūnai. Žaliavų kainoms – grūdams, miltams, pienui, paukštienai ir kitai skerdienai – įtakos turėjo ir pasaulinės bei Europos rinkos tendencijos. Vis dėlto KT pareigūnai įtaria, kad pieno produktai Lietuvoje galėjo brangti ir dėl galimo pagrindinių šalies pieno gamybos bendrovių kartelinio susitarimo. Kokia dalimi ir ar tikrai toks susitarimas galėjo lemti pieno produktų kainą, KT ketina atsakyti dar šiemet. Įtarimą sukėlė „Rokiškio sūrio”, „Pieno žvaigždžių”, „Žemaitijos pieno” ir „Marijampolės pieno konservų” popierinė bei kompiuterinė dokumentacija, kurioje aptikta duomenų apie konkurentų kainas.

Konkurencijos tarybos administracijos vadovas Šarūnas Pajarskas spaudos konferencijoje antradienį sakė, kad tyrimo metu, per kurį pieno ir kitų maisto produktų kainos buvo analizuojamos nuo praėjusių metų liepos iki šių metų rugsėjo, buvo išnagrinėta informacija iš daugiau nei 50 didžiausių duonos, grūdų ir miltų, pieno bendrovių, paukštynų ir kitų mėsos įmonių, taip pat keturių didžiųjų prekybos tinklų.

Grūdų ir miltų bendrovės pagrindine kainų kilimo priežastimi įvardijo beveik dvigubą grūdų brangimą pasaulio rinkose. Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu, kai kuriose Europos valstybėse vidutinės kviečių kainos kilo 60-80 ar net daugiau procentų. Grūdai miltų savikainoje sudaro 70-80 proc. pabrangimo.

Mėsos perdirbimo įmonių analizė parodė, kad jų produkcijos brangimą labiausiai lėmė darbo užmokesčio kilimas, jis kai kuriose bendrovėse per metus išaugo 16-30 procentų. Paukštynai pagrindine priežastimi nurodė brangusius pašarus, kurie kainų savikainoje sudaro 50-60 proc. kaštų.

Anot Š. Pajarsko, pieno perdirbėjai rinkoje taikė skirtingas pieno supirkimo kainas – smulkiems tiekėjams padidino 15-29 proc., o stambiems ūkininkams ir bendrovėms – 5-9 procentais. Visos pieno bendrovės tikina, kad pieno produktus jos pabrangino dėl didesnių žaliavinio pieno kainų ir didesnio darbo užmokesčio darbuotojams.

Tirti prekybos tinklai – „Maxima”, IKI, „Rimi Lietuva” bei „Norfos mažmena” – užima 65 proc. mažmeninės prekybos maisto produktais rinkos. Tinklai dažniausiai kainas pakeldavo, jas padidinus maisto produktų gamintojams. Kartais kainos buvo didinamos daugiau nei jas kėlė gamintojai, be to, nustatyta nemažai atvejų, kai gamybininkai sumažindavo kainas, tačiau prekybininkai arba jų nekeisdavo, arba net padidindavo.

KT pareigūnų analizė rodo, kad prekybos tinklai taiko skirtingus antakinius. Visi tinklai mažiausius antkainius taikė pieno produktams, tačiau jie irgi labai skirtingi atskiroms produktų grupėms. Dažniausiai pieno gaminiams dominavo 10-25 proc. antkainiai. Pagrindiniams duonos ir mėsos produktams antakiniai buvo keletu procentų didesni.

KT toliau stebės, kaip keitėsi maisto produktų kainos rugsėjo, per kurį buvo didžiausia infliacija šiemet, bei spalio ir lapkričio mėnesiais. Dėl galimų kartelinių susitarimų vyksta tyrimas ir kitose tikrintose grupėse.

KT tyrimo medžiagą pateikė Vyriausybei, Žemės ūkio ministerijai, Žemės ūkio rūmams bei vartotojų organizacijoms.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.