Ispanijos parlamentas trečiadienį turi priimti prieštaringai vertinamą įstatymą, kuriuo pirmą kartą būtų oficialiai pripažintos 1936-1939 metų pilietinio karo ir vėlesnės dešiniųjų karinės diktatūros aukos.
Istorinės atminties įstatymu būtų paskelbta, kad supaprastintų teismo procesų, kuriuos generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) režimas surengė įtariamiems oponentams, verdiktai buvo neteisėti.
Juo taip pat būtų uždrausti politiniai mitingai diktatoriaus garbei prie jo mauzoliejaus netoli Madrido, be to, pagal jį viešuose pastatuose ar ant jų nebegalėtų būti to režimo simbolių, tokių kaip statulos ir paminklinės lentos.
Bažnyčios ir kitos privačios institucijos, kurios nepašalins paminklinių lentų, skirtų F.Franco ir jo oponentų respublikonų aukoms, gali netekti valstybės paramos.
Po kelis mėnesius trukusių ginčų, valdantieji premjero Jose Luiso Rodriguezo Zapatero (Chosė Luiso Rodrigeso Sapatero) socialistai šį mėnesį pasiekė susitarimą su keliomis mažesnėmis partijomis dėl minimo įstatymo sąlygų, tad tuo, kad jis bus priimtas, beveik neabejojama.
Šiam įstatymui nepritaria tik pagrindinė opozicinė Liaudies partija, kurios šaknys iš dalies yra frankistinės.
„Zapatero sukėlė susiskaldymą bei konfrontaciją, ir vėl drasko praeities žaizdas”, – šį mėnesį sakė partijos generalinis sekretorius Angelis Acebesas (Anchelis Asebesas).
Tačiau premjeras, kurio paties seneliui karo metu F.Franco pajėgos įvykdė mirties bausmę, teigia, kad šiuo įstatymu „bandoma suteikti ramybę žmonėms, kurie jos neturėjo”.
Istorikai apskaičiavo, kad per pilietinį karą žuvo maždaug 500 tūkst. žmonių iš abiejų kovojusių šalių. Karą išprovokavo F.Franco sukilimas prieš demokratiškai išrinktą kairiosios pakraipos respublikonų vyriausybę.
Po F.Franco pergalės nacionalistų pajėgos įvykdė mirties bausmę 50-čiai tūkst. respublikonų, o dar dešimtys tūkstančių buvo įkalinti.
Jam 1975 metais mirus, Ispanija paskelbė amnestiją dėl nusikaltimų, įvykdytų valdant diktatoriui, ir visos politinės partijos nebyliai sutiko palikti karą ir režimą praeičiai, kad būtų paprasčiau pereiti prie demokratijos.
Tačiau pastaraisiais metais šis „pacto de olvido” („užmaršties paktas”) pradėjo braškėti, nes atsirado draugijų, kurios siekė atkasti palaikus tų, kurie buvo nušauti ir palaidoti nepažymėtuose bendruose kapuose.
2008 metų kovą įvyks visuotiniai rinkimai, o apklausos rodo, kad ispanams vis dar nesmagu iš naujo svarstyti savo skausmingą praeitį.
Beveik pusė – 48 proc. – ispanų remia siūlomą įstatymą, o 28 proc. jam nepritaria, rodo neseniai radijui „Cadena Ser” atlikta apklausa. Beveik 40 proc. apklaustųjų sakė, kad šis įstatymas sėja nesantaiką.
Tačiau daugelis pilietinio karo ir diktatūros aukų mano, kad įstatymas yra nepakankamas, o jų draugijos ragina F.Franco supaprastintų teismų sprendimus pripažinti niekiniais, o ne tik neteisėtais.