Konservatoriai siūlo nuo šiol 10 metų partijas finansiškai remti tik iš biuždeto. Taip esą būtų laukiama geresnių laikų, kol „praskaidrės situacija” ir politikai nebesieks sukčiauti, juridinių asmenų paramą traktuodami kaip fizinių asmenų lėšas ir atvirkščiai.
„Gal iš tikrųjų tada įsiveskim draudimą (…) 10-čiai metų remti partijas tiktai iš valstybės pinigų tol, kol nepraskaidrės situacija. Kol nesugebėsime susikurti skaidrių mechanizmų ir instrumentų, kurie gali prižiūrėt partijų finansavimą, tol tuos pinigus reiktų skirti gal tiktai iš biudžeto”, – spaudos konferencijoje aiškino konservatorių lyderis Andrius Kubilius.
Jo teigimu, draudimas remti partijas tik juridiniams asmenims situacijos neišspręstų, nes Darbo partijos pavyzdys, kuriai iškelta baudžiamoji byla nuslėpus nuo 8 iki 25 mln. litų pajamų, įrodo, kad gautus pinigus galima puikiai „parodyti” kaip pavienių žmonių paramą partijai.
„Jeigu į vieną apygardą rinkimų kampanijoj galima atvežti virš penkių šimtų agitatorių, tai surasti šimtą, kurie paaukos po 1 tūkst. ar po 2 tūkst. litų taip pat matyt nėra sudėtinga. (…) Mano įsitikinimu, žiūrint neskaidrumo prasme fizinių asmenų parama partijoms yra pati neskaidriausia”, – aiškino A.Kubilius.
Anot konservatorių lyderio, jeigu jau ryžtamasi atsisakyti juridinių asmenų paramos, tai kartu būtina griežtinti tvarką, kuria remiantis pavieniai asmenys finansuoja savo mylimus politikus.
Seimo sudaryta darbo grupė netrukus baigs rengti naują partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymą, kuris draus įmonėms ir organizacijoms šelpti politikus.
Naujoji įstatymo redakcija numatys, kad partijos gali būti finansuojamos tik iš biudžeto ir fizinių asmenų aukų, tuo metu juridiniai asmenys nebeturės galimybės šelpti politikų.
Įstatymo projekte taip pat numatoma riboti ir pavienių (fizinių) asmenų aukų dydį – šiuo metu per metus vienas žmogus savo mylimą partiją gali skirti iki 39 tūkst. litų (300 MGL), tuo metu pagal naująją įstatymo redakciją ši suma sumažėtų 10 kartų – iki 3 tūkst. 900 litų (30 MGL).
Naujasis įstatymas nustatys tik finansavimo šaltinius, jų ribojimą bei finansavimo kontrolę, bet nereguliuos biudžetinio partijų finansavimo dydžio. Partijų pajamos iš biudžeto priklauso nuo Biudžeto sandaros įstatymo, kuriame partijoms numatoma konkreti suma.
Pavyzdžiui, šiais metais partijoms buvo skirta 15 mln. litų, o kitais numatoma 20 mln. litų.
Daugiausia diskusijų naujajame įstatyme kelia paslėptoji politinė reklama – darbo grupės nariai nesutaria, ką galima laikyti užslėpta politine reklama.
Šiuo metu Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas neapibrėžia paslėptos politinės reklamos, bet, VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, dažniausiai komisija paslėpta politine reklama laiko nepažymėtus skelbimus ar publikacijas, o už tai baudžiama pinigine bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
EIKIT JUS PATYS UŽSIDIRBTI, O NE RINKINT MOKESČIUS IŠ BAUDŽIAUNINKŲ 👿