Sustabdžius gyvenamojo 44 butų namo socialiai remtiniems kauniečiams statybą Šančiuose, buvusioje sovietų armijos teritorijoje, kur keliasdešimt metų veikė karo chemikų tarnybos, Kauno miesto taryba nutarė valstybės skirtas lėšas panaudoti butų pirkimui.
Iki metų pabaigos miesto savivaldybė būstams įsigyti privalo išleisti puspenkto milijono litų. Tiesa, tam tikra dalis tos sumos bus sumokėta UAB „Būstuva”, su kuria sudaryta sutartis dėl socialinio namo statybos, už jau atliktus darbus. Pradėtų darbų statybininkai tęsti negali, nes iškasę pamatų duobę aptiko žmogaus sveikatai žalingų medžiagų. Šiuo metu chemikai tiria, kaip geriau jas utilizuoti, išvalyti užterštą gruntą, ar tam pakaks pajėgų Lietuvoje, ar teks kreiptis specialistų pagalbos, pavyzdžiui, į Vokietiją, kur dažniausiai atliekami tokie darbai. Be to, dar nėra atsakymo, ar iš viso bus galima vėliau toje vietoje statyti gyvenamuosius namus, ar teks sklypą aptverti, užsėti žole ir palikti nenaudojamą.
„Jei šiemet nepanaudosime socialinio būsto įsigijimui Vyriausybės paskirtų lėšų, kitąmet turėsime nemažų komplikacijų. Teiravausi Finansų ir Aplinkos ministerijose, ar galime vietoj statybos, kuri šiuo metu nutrūkusi ne dėl savivaldybės ir ne dėl statybininkų kaltės, o dėl nenumatytų aplinkybių, butus pirkti. Galime. Todėl tai ir padarysime. Jei paaiškės, kad statybą tęsti galima, „Būstuva” dirbs toliau – su ja sutarties nenutraukiame”, – sakė administracijos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Matekonienė.
Miesto tarybos narys Kęstutis Mikėnas, buvęs vienos Lietuvoje žinomos statybos firmos vadovas, linkęs kaltinti savivaldybės administraciją dėl tų statybose kilusių „nenumatytų aplinkybių”. Anot jo, statant karinėse teritorijose reikalingi specialūs leidimai. „Kodėl statyba pradėta neatlikus grunto tyrimo, juk visi žinojo, kad statys kareivinių teritorijoje, kur po pratybų chemikų dalinio kareiviai atlikdavo dezaktyvaciją, visą „brudą” pildami į žemę?” – stebėjosi jis.
Statybų reikalus kuruojantis administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius teigė, kad leidimais, tyrimais privalėjo pasirūpinti ankstesnės kadencijos administracija.
„Pamatų duobę kasti pradėjome neatlikę visų leidimui reikalingų procedūrų. Nemanau, kad pasielgėme nepilietiškai, elgėmės teisingai, nes žmonės seniai jau laukia butų. Bet kas žinojo, kad „brudą” užkabinsime? Tai – pirmas toks atvejis ir pirmas savivaldybės statomas karinėje teritorijoje namas”, – aiškino jis.
Dviejų kambarių butas Kaune, kurio nereikėtų remontuoti, J. Matekonienės žiniomis, šiuo metu kainuoja apie 300 tūkstančių litų. Kadangi riboja terminai, savivaldybė neturi laiko derėtis. Todėl už perkamus butus mokės tiek, kiek pardavėjas (jei tai bus nekilnojamuoju turtu prekiaujanti firma) ar kiti savininkai prašys. Jei būtų pastačiusi namą už Vyriausybės tam skirtus pinigus – 4,5 mln. litų, galėtų daugiau socialiai remtinų šeimų aprūpinti būstu, nei pirkdama joms butus.