Nuo lapkričio mėnesio tarptautinis Palangos oro uostas priims tik aviakompanijos SAS orlaivius, kurie skaidys tik vienu maršrutu – į Kopenhagą. O Oro uosto infrastruktūrai gerinti šiemet skirta dešimtys milijonų litų. Vakar čia buvo atidarytas tarptautinius Šengeno sutarties reikalavimus atitinkantis keleivių terminalas trečiųjų šalių keleiviams aptarnauti.
Dalyvaudamas tarptautinio Palangos oro uosto naujo keleivių terminalo atidarymo ceremonijoje susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius tvirtino, kad žino šio oro uosto padėtį, tačiau jos nedramatizuoja: „Jau kitų metų pradžioje kompanija „Airbaltic” ketina pradėti reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Palangos. O pirmąjį kitų metų ketvirtį laukiama ir pirmų pigių skrydžių bendrovės „Ryanair” orlaivių.”
Ministras prasitarė turįs žinių, jog Palangos oro uosto bankrotu buvo suinteresuotos nekilnojamuoju turtu prekiaujančios struktūros, kurios buvo nusitaikiusios į šį netoli Baltijos jūros esantį 40 ha žemės sklypą.
Rekonstruotas Palangos oro uosto keleivių terminalas šiuo metu vienas moderniausių šalyje. Jo statybos kainavo beveik 15 mln. litų. Rekonstrukcijos darbams lėšų skyrė Europos Sąjunga ir Lietuva. Iš viso į oro uosto infrastruktūros plėtrą bus investuota 37 mln. litų, 23,2 mln. litų šios sumos skirta kilimo ir tūpimo takui praplatinti ir prailginti bei naujiems signaliniams žiburiams įrengti. Iki šiol buvęs 2 km ilgio ir 40 metrų pločio takas abiejuose galuose pailgintas po 150 metrų ir praplatintas 5 metrais.
Beje, statybos darbų pradžią žyminti kapsulė į terminalo kolonos pamatą buvo įmūryta tik birželio mėnesį.
Trečiųjų šalių keleiviams skirto terminalo rekonstrukcija ir praplėtimas yra vienas pagrindinių žingsnių tvarkant pasienio kontrolės punktus pagal Šengeno reikalavimus Klaipėdos regione.
Naujajame Palangos oro uosto keleivių terminale įrengtos pasienio kontrolės punkto darbo vietos, aprūpintos būtina stebėjimo ir patikros įranga, įrengti dokumentų tikrinimo ir tyrimo prietaisai, detektoriai ir sprogstamųjų medžiagų aptikimo įranga. Naujasis terminalas, kurio plotas siekia daugiau kaip 2 tūkst. kv. m, pastatytas tarp senojo terminalo ir oro uosto administracijos pastato. Visi trys pastatai po rekonstrukcijos sujungti koridoriais.
„Palangos oro uostas yra strategiškai svarbus Klaipėdos regionui – modernizavus ir pritaikius jį pagal visus tarptautinius reikalavimus mūsų keleivių aptarnavimo pajėgumas išaugs dvigubai. Galėsime aptarnauti iki pusės milijono keleivių srautą. Susisiekimas oru yra ekonomiškai svarbus didelį ekonominį potencialą turinčiam Klaipėdos kraštui”, – tvirtino Tarptautinio Palangos oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas.
Pasak jo, dabar saugesnis lėktuvų takas uostui leis priimti ir didelius orlaivius.
Laukiam skrydziu i Frankfurta