Susisiekimo ministerija sukritikavo premjero visuomeninio konsultanto Stasio Brunzos siūlymus pirkti daugiau gelbėjimo automobilių ir įžvelgia čia verslo struktūrų interesus.
Eismo saugumo gerinimo keliuose greitojo poveikio priemonių programą parengusi ministerija keliuose eismo įvykių skaičių siūlo mažinti įdiegiant bendrą automatinių greičio matavimo prietaisų ir tęstinio vairuotojų mokymo sistemą.
Siūloma valstybinės reikšmės keliuose įrengti apie 150 automatinių greičio matuoklių, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse įsteigti 4 praktinio vairuotojų mokymo centrus.
Tuo tarpu S.Brunzos teigimu, programoje pateiktas priemonių sąrašas nėra išsamus ir turėtų būti pildomas.
„Yra eilė klausimų, kurie yra greito poveikio, kurie gali įtakoti eismo saugumą. Tai gelbėjimo automobiliai, inžineriniai sprendimai, kurie irgi gali būti efektyvūs”, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį kalbėjo S.Brunza.
Pasak jo, programoje numatyti mokymo centrai rezultatus galėtų duoti tik po kelerių metų, o gelbėjimo automobiliai žmonių gyvybes padėtų išsaugoti iš karto. Patarėjas taip pat siūlė daugiau lėšų skirti kelio ženklų žymėjimui, kelio ženklams, tvoroms, žiedinėms sankryžų schemoms, apsaugotoms posūkių juostoms, pėsčiųjų tvorelėms bei pavojingų kelio atkarpų apšvietimui.
Susisiekimo ministerijai abejonių sukėlė konsultanto siūlymai įsigyti daugiau gelbėjimo automobilių. Pasak jos, šios priemonės skirtos kovoti su eismo įvykių pasekmėmis, o ne priežastimis.
„Tikėtina, kad tik sužalotieji greičiau atsidurtų ligoninėse. Tačiau iš seno žinoma, kad naivu kovoti su pasekmėmis, nelikvidavus priežasčių”,- teigiama penktadienį ministerijos išplatintame pranešime.
Ministerija čia įžvelgia ir verslo interesus.
„Kodėl visuomeninis premjero konsultantas siūlo pirkti naujus greitosios pagalbos automobilius ir blokuoja automatinių greičio matuoklių programą? Klausimas nesudėtingas – pakanka prisiminti, kad visai neseniai S.Brundza garsėjo kaip sumanus autoverslininkas, sėkmingai prekiaujantis naujais automobiliais”, – sakoma pranešime.
Susisiekimo ministerija neneigia S.Brunzos siūlymų dėl kitų apsaugos priemonių keliuose, tačiau teigia, jog šios priemonės turėtų būti įgyvendintos vėliau.
Ministerijos teigimu, tokie ginčai tik vilkina programos patvirtinimą.
„Lietuvos keliuose tęsiasi nepaskelbtas karas, ištroškę adrenalino pasiutusio greičio narkomanai traiško tautiečius. Ar ne laikas nutraukti nevaisingas diskusijas, pamiršti žinybines ambicijas ir privačius interesus?”, – retoriškai klausia ministerija.
Eismo saugumo gerinimo keliuose programos Vyriausybei nepavyko patvirtinti jau du kartus. Pirmąjį kartą jos svarstyti neteikti nusprendė pati ministerija, žadėdama dokumentą papildyti.Šią savaitę programos patvirtinti nepavyko iškilus abejonių dėl jai numatyto finansavimo bei galimybių realiai programą įgyvendinti.
Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 6 tūks. įskaitinių eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Praėjusiais metais avarijose žuvo 759 žmonės. Apie 90 proc. avarijų keliuose įvyksta dėl vairuotojų kaltės.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuva per 16 metų avarijose neteko 13,4 tūkst. gyventojų, o šalies ūkiui eismo įvykiai kasmet padaro apie 1,5 mlrd. litų nuostolių.
Daugelis Europos Sąjungos šalių įsipareigojo 2001-2010 metais žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių sumažinti 50 proc., tačiau kai kurioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, šio tikslo pasiekti kol kas nepavyksta. Tarp ES šalių Lietuvos rodiklis yra blogiausias.