Paskelbti globalizacijos lygio vertinimo rezultatai

Žurnalas „Foreign Policy” paskelbė globalizacijos lygio įvertinimo 72 šalyse rezultatus.

Ekspertai vertino, kokiu mastu viena ar kita valstybė atvira užsieniečiams, turizmui, kiek stiprūs jos ryšiai su kaimynais ir užsienio investuotojais. Šiais metais sąraše debiutavo Honkongas, Jordanija ir Estija, iškart įšokusios į pirmąjį dešimtuką, rašo „RBC daily”.

Šis reitingas įvertina ekonominę integraciją, asmeninius kontaktus, technologinį suderinamumą ir politinį dalyvavimą. Ekonominio integravimo laipsnis įvertintas lyginant duomenis apie prekybą ir tiesiogines užsienio investicijas. Ekspertai taip pat suskaičiavo interneto vartotojų skaičių, palygino tarptautinių skambučių skaičių ir pasidomėjo, kiek turistų įvažiuoja į šalis – reitingo dalyves.

Trečius metus iš eilės sąraše pirmauja Singapūras. Šiais metais jo artimiausiu kaimynu reitinge atsirado Honkongas, kuris tapo antras dėl glaudžių ekonominių ir asmeninių kontaktų su kitomis šalimis. Šiais metais ekspertai į sąrašą įtraukė dešimt naujų ekonomikų, ir Honkongas iškart tapo naujokų lyderiu. Šia prasme jam labai pagelbėjo ryšiai su Kinija, ypač turizmo, užsienio investicijų ir prekybos sektoriuose.

Antra ryški debiutantė – Jordanija, užėmusi pagal globalizacijos laipsnį devintąją vietą. Ši šalis, konsultacinės bendrovės vertinimu, neįprastai aktyviai dalyvavo Jungtinių Tautų taikinimo programose ir nusipelnė taip greitai būti įtraukta į lyderių dešimtuką. Estija užėmė dešimtą vietą, jai įeiti į dešimtuką padėjo „atvirumas turistams ir keliaujantiems verslininkams”.

Jungtinės Valstijos šiais metais iškrito iš lyderių trijulės ir atsidūrė septintoje vietoje. Tik didžiulės „techninių kontaktų” apimtys (internetas, telefono ryšys) neleido JAV iškristi iš lyderių dešimtuko.

Kita pasaulio ekonomikos lyderė – Kinija užėmė 66-ąją vietą, praradusi nuo praėjusių metų 15-ąją poziciją. Ekspertų vertinimu, dėl to iš dalies kaltas prekybos santykių su užsienio partneriais sumažėjimas ir prioritetų pasikeitimas – labiausiai susitelkiama ties vidaus rinka, ne užsienio. Kinijai augti šiuo metu padeda ne tiek eksportas, kiek vidaus vartojimas.

Tyrimo autoriai priėjo prie išvados, kad globalizacija labiau reikalinga nedidelėms valstybėms su mažomis vidaus rinkomis ir ribotais gamtos ištekliais nei stambioms šalims. Septynių iš dešimties šalių lyderių gyventojų skaičius siekia mažiau nei 8 mln. žmonių, o aštuonių iš jų teritorija yra mažesnė už JAV Indianos valstiją. Tačiau tokių šalių kaip Airija ar Singapūras užsienio prekybos apyvarta yra dvigubai didesnė nei tokių milžinių kaip Kinija ir Indija.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.