Etikos ir procedūrų komisijos nariai ignoruoja Seimo pirmininko raginimą apsvarstyti vadinamojo Liustracijos įstatymo priėmimo procedūras – planuotas posėdis ketvirtadienį neįvyko nesusirinkus kvorumui.
„Nebuvo kvorumo, susirinkome keturiese, tai posėdis kaip ir neįvyko”, – BNS sakė komisijos pirmininkės pavaduotojas socialdemokratas Jonas Juozapaitis.
Etikos ir procedūrų komisijos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau nei 7 iš 12 komisijos narių. Tačiau ketvirtadienį į posėdį atvyko tik skandalingu vojažu į Maskvą pagarsėjusi „darbietė” Romualda Kšanienė, jos bendrapartietis Manfredas Žymantas, liberaldemokratas Remigijus Ačas ir socialdemokratas J.Juozapaitis, kuris teigė „tik nuėjęs pasižiūrėti, kas vyksta”.
Kitas komisijos narys socialliberalas Algirdas Monkevičius piktinosi, jog apie planuojamą posėdį jam buvo pranešta tik trečiadienį vakare trumpąją SMS žinute. Jis sakė negalįs „persiplėšti” ir dalyvauti savo frakcijos bei Etikos komisijos posėdžiuose.
Be to, A.Monkevičiaus teigimu, didžioji dauguma komisijos narių yra priėmę principinį sprendimą nebedalyvauti jos veikloje, kol etikos sargams vadovaus R.Kšanienė.
Trečiadienį Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas priminė, jog kol Seimas nepritarė Etikos komisijos narių atleidimui, jie tebedirba šiose pareigose ir privalo vykdyti jiems pavestas funkcijas.
Parlamento vadovas taip pat paragino spręsti jo prašymą dėl vadinamojo Liustracijos įstatymo.
Spalio 19 dieną Seimo pirmininkas paprašė komisijos įvertinti 30-ties Seimo narių pareiškimą, kad priimant Liustracijos įstatymą buvo padaryta daugybė procedūrinių pažeidimų.
Pagal Seimo Statutą, gavusi prašymą Etikos ir procedūrų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus.
Tačiau Statutas nenumato, kaip elgtis, jei klausimas per numatytąjį terminą nėra apsvarstomas. Pirmininkės pavaduotojas J.Juozapaitis svarstė, kad Seimo vadovas tikriausiai bus priverstas perduoti įstatymą pasirašyti prezidentui.
Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.
Tuo metu Seimo Teisės departamento Valstybinio teisės skyriaus vyresnioji patarėja Ona Buišienė BNS aiškino, jog tuomet, kai per nustatytą terminą Etikos ir procedūrų komisija nepriima sprendimo ir nepateikia jokios išvados, Seimo pirmininkas turi galimybę kreiptis tiesiogiai į Seimą.
„Bet kuriuo atveju galutinė sprendžiančioji institucija yra Seimas. Net jei Etikos ir procedūrų komisija pateikia išvadas, jog procedūra buvo pažeista, vis tiek galiausiai balsuoja Seimas, todėl manyčiau, kad Seimo pirmininkas turi tokią galimybę pasitikrinti”, – BNS sakė teisininkė.
Etikos komisija pradėjo byrėti, kai Seimui praėjusią savaitę dėl skandalingo vojažo į Maskvą nepavyko atstatydinti komisijos vadovės R.Kšanienės.
Apie pasitraukimą paskelbus devyniems komisijos nariams, joje be R.Knašienės liko jos bendrapartietis M.Žymantas ir liberaldemokratas R.Ačas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija sudaro 12 narių, kurie į ją skiriami proporcinio atstovavimo principu – tai yra joje atstovaujama kiekvienai parlamentinei frakcijai.
Pastarąją sudaro 2 valstiečiai liaudininkai, 2 konservatoriai, tiek pat „darbiečių” bei socialdemokratų, 1 liberalcentristas, taip pat 1 Liberalų sąjūdžio atstovas, 1 socialliberalas ir 1 atstovą turėjo liberaldemokratai.