„Agaro” mėsos perdirbėjai sakosi suviduriavę nuo bendrovės valgyklos maisto, tačiau šios bendrovės vadybininkė įtikinėja „Agare” niekada nebuvus jokios valgyklos.
Į Panevėžio apskrities infekcinę ligoninę paguldyti devyni suviduriavę Biržų rajone, Balandiškių kaime, įsikūrusios mėsos perdirbimo įmonės „Agaras” mėsos išpjaustytojai. Penki jų bendradarbiai gydosi namie.
Užsikrėtė visa pamaina
Biržų visuomenės sveikatos centro epidemiologas Andrius Savukynas LŽ teigė, jog iš surinktų duomenų matyti, kad „Agaro” darbuotojai pradėjo negaluoti praėjusį penktadienį. „Išsiaiškinome, jog bendrovės valgykloje tądien pietavo 51 žmogus. Paskutiniai valgė mėsos išpjaustymo cecho darbuotojai. Būtent šio cecho žmonės ir susirgo. Mūsų žiniomis, ten dirba 23 darbuotojai, vienas šiuo metu atostogauja. Kadangi susirgo 14 mėsos išpjaustytojų, darome išvadą, kad užsikrėtė visa pamaina”, – kalbėjo A.Savukynas.
Pasak epidemiologo, nustatyta, jog vieni „Agaro” darbuotojai valgo iš namų atsineštą maistą, kiti maitinasi bendrovės valgykloje pagamintais patiekalais. Kaip minėta, lemtingą dieną pietavo 51 žmogus. Dienos valgiaraštyje buvo sriuba, blynai su grietinės ir sviesto padažu bei mėsos kotletas su kiaušiniu.
Diagnozės nežinojo
„Kadangi nuo apsinuodijimo praėjo jau kelios dienos, tikrai nebenustatysime, nuo ko darbuotojai užsikrėtė. Galime tik numanyti, kad užkrato galėjo turėti grietinės ir sviesto padažas, taip pat kiaušiniai. O gal jo būta ant pjaustymo lentelių, įrankių? Gal perdavė infekuotos valgyklos darbuotojos?” – svarstė A.Savukynas. Jis pabrėžė, jog bandant nustatyti užkratą „Agaro” valgyklą teko uždaryti. Jos darbuotojos priverstos pasitikrinti, ar nėra užkrečiamosios medžiagos nešiotojos.
Panevėžio apskrities visuomenės sveikatos centro vyriausiasis epidemiologas Alfonsas Žobakas pabrėžė, kad kol kas net nežinoma, kokia infekcine liga susirgo „Agaro” darbuotojai. „Žinome tai, jog žmonės viduriavo, vėmė, karščiavo visą savaitgalį. Dauguma jų į gydytojus kreipėsi pirmadienį, tuomet ir pateko į ligoninę. Kol kas atliekami laboratoriniai tyrimai, auginami pasėliai. Tik rytoj konkrečiai galėsime nurodyti ligos diagnozę. Šiandien daugelis žmonių gydomi lašinėmis, buvusi itin sunki jų būklė pamažu gerėja”, – pasakojo A.Žobakas. Jis pabrėžė, kad ligoniams tikriausiai teks gydytis apie savaitę.
Neigia valgyklos egzistavimą
Abu visuomenės sveikatos specialistai LŽ patikino, jog žmonės, nusipirkę „Agaro” produkcijos, kurią ruošė suviduriavę įmonės darbuotojai, neturėtų susirgti. Mat jie išpjaustinėjo paskerstus gyvulius. Tikėtina, kad ši mėsa, kol atsidurs ant stalo, bus termiškai apdorojama, taigi užkrato joje turėtų nebelikti.
Tai, jog keturiolika „Agaro” darbuotojų galėjo užsikrėsti nuo bendrovės valgyklos maisto, LŽ kategoriškai paneigė „Agaro” vadybininkė Gintarė Biečienė. Ji tikino, kad šioje mėsos perdirbimo įmonėje nėra ir niekada nebuvo jokios valgyklos. „Mūsų bendrovė žmonių maitinimo neorganizuoja. Patalpose yra tik virtuvėlė, kurioje darbuotojai gali pasišildyti iš namų atsineštą maistą”, – tvirtino vadybininkė. G.Biečienę nustebino žinia, kad visuomenės sveikatos specialistai uždarė, anot jos, nesančią „Agaro” valgyklą, o virėjas, kaip galimas užkrato nešiotojas, privertė pasitikrinti.