Jungtinės Valstijos trečiadienį per NATO derybas spaus sąjungininkes Europoje kovai su Talibanu Afganistane skirti daugiau karių ir technikos, bet gali ir nusivilti, sakė šaltiniai Aljanse.
Gynybos vadovai taip pat dar kartą patvirtins savo įsipareigojimą Serbijos Kosovo provincijoje išlaikyti 17 tūkst. karių taikos palaikymo pajėgas, nors šios provincijos ateitis lieka neaiški.
Be to, jie gali aptarti NATO narės Turkijos grasinimus įsiveržti į Šiaurės Iraką ir pulti kurdų separatistus.
Toli gražu ne nauji JAV raginimai dėl Afganistano per dvi dienas truksiantį NATO gynybos ministrų susitikimą Nyderlandų Nordveiko kurorte skambės kategoriškiau nei paprastai, nes pagrindinės valstybės jaučia visuomenės spaudimą išvesti pajėgas.
Nyderlandai svarsto, ar pratęsti po kitų metų rugpjūčio savo 1,6 tūkst. karių mandatą Afganistane. Toks žingsnis galėtų paveikti ir Kanados sprendimą dėl kanadiečių pajėgų mandato atnaujinimo 2009 metų pradžioje.
Nyderlandų vyriausybė viliasi, jog susitikimas jos teritorijoje padės įtikinti skeptiškai nusiteikusią visuomenę ir parlamentą, kad ši misija yra reikalinga.
Olandai taip pat turėtų paprašyti sąjungininkių skirti daugiau karių, kad jie galėtų bent jau sumažinti savo pajėgas.
JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) pirmadienį kaltino sąjungininkes tuo, kad jos netesi ankstesnių pažadų dėl karių, technikos ir armijos instruktorių. Taip jis nustatė toną deryboms, kurios gali būti sudėtingos.
„Sekretorius nesiekia išskirti ar statyti į nepatogią padėtį kokios nors vienos valstybės, bet primena šiam galingam Aljansui apie jo moralinę atsakomybę ir Rygoje prisiimtus kolektyvinius įsipareigojimus”, – sakė Pentagono spaudos sekretorius Geoffas Morrellas (Džefas Morelas), paminėdamas pernai per NATO lyderių susitikimą Rygoje duotą pažadą užtikrinti sėkmę Afganistane.
Nors Čekija ir Slovakija prieš susitikimą Nyderlanduose paskelbė, kad drauge papildomai skirs maždaug 160 karių, šaltiniai NATO abejoja, kad jo metu bus galutinai nuspręsta reikšmingai padidinti NATO pajėgas Afganistane, kur dabar dislokuota 40 tūkst. Aljanso karių.
„Tai ne pajėgų telkimo konferencija”, – sakė vienas NATO pareigūnas, neteikdamas daug vilčių dėl kokių nors reikšmingų žingsnių.
Prieš susitikimą Didžioji Britanija paneigė užuominas, kad britai rengia pastiprinimą. Tą patį padarė ir Danija.
Prancūzija ir Vokeitija užsiminė, kad nebegali daryti nieko daugiau, o kai kurios sąjungininkės R.Gateso kritiką pavadino standartine JAV linija.
„Tai ritualo dalis.Tai Amerikos logikos spausti vis daugiau ir daugiau dalis. Bet mes ta logika nesivadovaujame, be to, neturime pajėgumų tai daryti”, – sakė vienas NATO diplomatas, kuris vis dėlto abejojo, kad susitikimo metu bus kokių nors didelių ginčų.
Smurtas Pietų Afganistane per pastaruosius dvejus metus smarkiai suintensyvėjo ir tai buvo daugiausiai – maždaug 7 tūkst. – žmonių aukų pareikalavęs periodas nuo 2001 metų pabaigos, kai JAV vadovaujamos koalicijos pajėgos nuvertė islamistų Talibano vyriausybę.
NATO vadovaujamos Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (ISAF) per tą laiką smarkiai padidėjo, iš dalies dėl to, kad perėmė vadovavimą JAV kariams, ir iš dalies dėl to, kad kitos sąjungininkės atsiuntė daugiau karių.
Vis dėlto NATO vadai skundžiasi, kad ypač juntamas sraigtasparnių, taip pat – kovos veiksmuose dalyvaujančių karių trūkumas.
Vakarų armijos ne kartą sakė, kad jau ir taip yra persitempusios, nes turi skirti karių tarptautinėms misijoms Irake, Kosove, Libane ir kitur.