Pramonė naujakurių negąsdina

Masinės statybos Klaipėdos rajono žemėje Palangos link jau nieko nebestebina, nebent tik milžiniškomis sklypų kainomis. Įpirkti tokius žemės sklypus namui statyti gali ne kiekvienas mirtingasis. Todėl jauseniai ne vieno miestiečio, norinčio pabėgti iš Klaipėdos, žvilgsniai ima krypti į kitą pusę.

Žmonių negąsdina nei gamyklų kaminai, nei šalia veikiančios fermos. Viską nugali noras turėti savo kiemąž

Antroji migracijos banga

„Mūsų seniūnija auga kaip ant mielių, jau turime apie 4 000 gyventojų, priskaičiuojant ir gyvenančius soduose. Kadangi seniūnijoms pavestas gyvenamosios vietos deklaravimas – vos spėjame suktis“, – sakė Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė.

Pasak pokalbininkės, Dovilų seniūniją pasiekė antroji migracijos banga – čia masiškai keliasi žmonės iš Klaipėdos. Tuo tarpu prieš maždaug 7-8 metus į seniūnijos teritoriją kraustėsi, teisingiau, buvo iškeliami asocialūs asmenys iš miesto, kurių butus pelningai pardavę tarpininkai juos apgyvendindavo apleistose sodybose. Dabar nė su žiburiu Dovilų seniūnijoje nerastum pigios senos sodybos, o jų buvusieji gyventojai arba išmirė, arba buvo „ištremti“ į rajono pakraščius. Suklypę vienkiemiai ir atokios lūšnos surado savo šeimininkus ir virto puikiai įrengtomis „fazendomis“.

„Visa žemė aplink Lėbartus link Rimkų, Kiškėnų, Šniaukštų, Baičių, aplink Ketvergius yra suprojektuota gyvenamajai statybai“, – sakė N. Ilginienė.

Sklypai projektuojami, namai statomi ir arčiau pramoninių Dumpių, Rimkų, Jakų teritorijų, nemažėja sklypų kainos Gružeikių ir kitose sodų bendrijose. Štai prie Ketvergių planuojama visai nauja gyvenvietė gražioje vietoje prie Minijos, kurioje suprojektuota apie 70 sklypų po 11-20 arų. Iki kitų metų čia ketinama įrengti visas komunikacijas su asfaltuotomis gatvėmis ir apšvietimu, todėl jau dabar sklypų kaina siekia 20 tūkst. litų už arą.

Naujakurių negąsdina netolima pramonės kaimynystė.

„Man asmeniškai tos Klaipėdos priemiesčių gamyklos niekad netrukdė. Nors kartais vėjas atneša nemalonų kvapą iš Dumpių valymo įrenginių, nemanau, kad oras čia labiau užterštas negu, tarkim, Klaipėdos centre, kur mažyčiai butai kainuoja milijonus, o baisu orlaidę atidaryti. Nusipirkau 25 arų sklypą prie Ketvergių vadinamojoje geltonojoje zonoje. Kiek mokėjau? Nenoriu sakyti, bet skaičius buvo šešiaženklis. Kitais metais ketiname kartu su broliu statytis namą. Paskui išsikasime tvenkinį, sklypą gražiai apsiželdinsime ir turėsime savo rojaus kampelį prie pat Klaipėdos, kuriame mūsų vaikai galės kvėpuoti ne mašinų teršalais, o miško oru, upėje kada panorėję galės maudytis, o ir mes pensijoje turėsime ką veikti“, – savo pasirinkimu neabejojo vienas iš būsimųjų Ketvergių naujakurių.

Grasina Klaipėdos meru

Kartu su naująja migracijos banga, pasak ilgametės Dovilų seniūnės N. Ilginienės, seniūnijoje tenka spręsti ir tokių problemų, su kuriomis anksčiau neteko susidurti.

„Kai į seniūniją buvo kraustomi iš miesto asocialūs asmenys, buvo vienos problemos, dabar – kitos. Džiaugiamės, kad mūsų seniūnijoje apsigyvena vis daugiau jaunų žmonių, aktyvių, neabejingų supančiai aplinkai. Tačiau yra ir tokių, kurie ateina į seniūniją su triukšmais, nes yra įpratę tik reikalauti. Tada būna labai sunku susikalbėti. Susidaro įspūdis, kad žmonės nelabai suvokia, kur atsikraustė gyventi, nesupranta, net kur baigiasi miestas, o kur prasideda rajonas. Buvo ir tokių interesantų, kurie grasino pasiskųsti Klaipėdos merui Rimantui Taraškevičiui, kad meras priverstų seniūniją iki laukuose pastatyto jų namo išpilti keliuką“, – nuostabos neslėpė N. Ilginienė.

Buvusiose pievose ir ariamuose laukuose namus pradėję statytis vakarykščiai miestelėnai neretai susiduria su dideliais sunkumais ir patiria nuostolių visų pirma dėl savo pačių kaltės. Pavyzdžiui, daug naujų namų laukuose yra apsemiama, nes statant buvo išgriauta laukų drenažinė sistema. Antra aštri problema – keliai.

„Žmonės skuba įsigyti sklypą ar pradėtą statyti namą, bet nepasidomi, kaip toliau jame gyvens. O iš tikrųjų labai turėtų domėtis, nes seniūnija neturi burtų lazdelės, kad komerciniuose sklypuose įrengtų kelius, įvestų elektrą, vandentiekį“, – sakė seniūnė.

Šių problemų sprendimui prireiks nemažai laiko. Klaipėdos rajono savivaldybėje yra patvirtintas planas, pagal kurį intensyviausiai užstatomosiose 7 priemiesčio kvartaluose ir jų aplinkoje bus parengti specialieji planai dėl infrastruktūros ir susisiekimo plėtros. Iki 2010-2011 metų numatyta parengti Ketvergių, Jakų, Kalotės-Purmalių, Pajūrio regioninio parko, Dauparų-Gobergiškės, Girkalių

Jau parengtas intensyviausiai užstatomo kvartalo – Slengių, Mazūriškių, Triušelių, Gindulių – gyvenviečių aplinkos specialusis infrastruktūros plėtros planas. Šiuos planus tikimasi įgyvendinti kooperuojant privačias, Europos Sąjungos (ES) fondų, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių biudžetų, paslaugų (elektra, vanduo, dujos) tiekėjų lėšas.

Problema – intensyvus eismas

Jau keleri metai Sendvario seniūnija panaši į statybų aikštelę. Tai – sparčiausiai gyvenamaisiais kvartalais užstatoma priemiesčio seniūnija, kurios teritorijoje yra Jakai, Budrikiai, Slengiai, Triušeliai, Mazūriškės, Ginduliai.

„Kai kurios nekilnojamojo turto agentūros seniūniją jau seniai prijungė prie Klaipėdos. Taip rašo ir skelbimuose: „Sklypas Klaipėdoje, Jakų mikrorajone“, – juokėsi Sendvario seniūnas Juozas Lingis.

Statybų bumo seniūnijoje nesustabdo nei naujakurių kvartalus nedideliu atstumu apsupusios gamyklos, nei tolimesnė pramonės plėtra.

„Žmonės nebenori gyventi užterštame mieste, todėl kuriasi čia iš paskutiniųjų, nesižvalgydami į nieką. Jų gamyklų kaminai ir net šalia veikiančios fermos negąsdina, kad tik turėtų savo kiemą“, – sakė J. Lingis.

Pasak seniūno, Budrikių kaime (šalia Jakų) dar tebeveikia karvidė, kurios šeimininkas dar užsiims pienininkyste penkerius metus, nes taip yra įsipareigęs už gautą ES paramą. Kažkada netoli fermos stovėjo 30 namų, o dabar jau 300 – pastatytų ar statomų.

„Nė vienas dar nebuvo atėjęs skųstis dėl iš fermos sklindančių kvapų. Ką padarysi, tenka sugyventi su aplinka, jei jau tokią vietą namui pasirinkai. Bet aplinkos problemos aštrėja. Pavyzdžiui, jakiškiai daugiau nerimauja ne dėl gamyklų, o dėl vis augančio transporto srauto autostradoje. Juk tai didelis triukšmas ir tarša. Ateityje, matyt, teks statyti apsaugines tvoras“,- svarstė seniūnas.

Prieš keletą metų su iš Dumpių valymo įrenginių sklindančia smarve daug kovojo ketvergiškiai ir kitų aplinkinių kaimų žmonės.

„Dabar žmonės nurimę, gal mažiau dvokia, gal labiau informuoti, kad ten rengiamos rekonstrukcijos, laukia pasikeitimų, – sakė Dovilų seniūnė N. Ilginienė. – Iš tikrųjų gyventojus labiau negu visi tie kvapai jaudina intensyvėjantis transporto eismas mūsų seniūnijoje. Vasarą masiškai iš karjerų vežamos žaliavos statybai – smėlis, žvyras. Dulkės, triukšmas, gadinami keliai, lauko keliukai – ne su visomis įmonėmis pavyksta susitarti, kad gerbtų kaimynus. Yra buvę atvejų, kada sunkvežimiai išmauroja kaimynystėje esančius privačius sklypus, o įmonių savininkai nesijaučia ką blogo padarę.“

Žemė komercijai – brangi

Statybų bumą ir žemės vertės kilimą priemiesčiuose paskatino Klaipėdos rajono savivaldybės parengtas vienas pirmųjų šalyje rajono bendrasis planas, kuriame aiškiai nubrėžtos zonos gyvenamajai, komercinei statybai ir kitoms veikloms. Tačiau gyvenamoji statyba įsisiūbavo daugiau Palangos link – šiuo metu čia kaip tik siūloma daugiausiai sklypų ir jau pastatytų namų. Tačiau jie – brangūs. Pasak nekilnojamojo turto specialistų, kol bus gyvenamojo būsto pasiūla ir paklausa šioje rajono dalyje, tol pietinės rajono žemės – Dumpių, Ketvergių, Rimkų pusė – investuotojus domins mažiau.

„Pramonė, be jokios abejonės, turi įtaką gyvenamosios statybos plėtrai. Juk sukurto turto vertė priklauso nuo pasirinktos vietos, nes plytų mūrijimo kaina visur vienoda, – mano Klaipėdos nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas. – Tačiau priemiesčių žemė visada išlaikys savo vertę, jai pigti tendencijų nesimato. Nesvarbu, ar ji bus panaudota komercinei, ar gyvenamajai paskirčiai. Tad reikia tikėtis, kad laikui bėgant, Klaipėdos priemiesčiai vystysis natūraliai – pati rinka sudėlios viską į vietas.“

Komercijai skirtos žemės kainos pietinėje Klaipėdos rajono pusėje arčiau miesto pastaraisiais metais ne tik kad nekrito, bet ir nuolat augo. Pavyzdžiui, galima rasti tokių skelbimų kaip antai 800 arų sklypas Dumpiuose, prie geležinkelio, parduodama už 4 mln. litų, Kaspariškių kaime 18 ha – už 9 mln. litų ir panašiai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.