Baltosios lazdelės savaitę uostamiestyje surengtas eksperimentas parodė, kad sveikieji beveik nekreipia dėmesio į neregius. Aštuoniems akliems žmonėms, ties perėjomis mojavusiems baltosiomislazdelėmis, iš pravažiavusių gal trijų šimtų automobilių sustojo vos keletas. Kitus teko stabdyti policijos patruliams.
Savaitgalį aklieji rinkosi į Klaipėdos ir Telšių regiono aklųjų kultūros centrą pabūti kartu. Tokiose vakaronėse aklieji ir silpnaregiai, kurių Klaipėdoje yra penki šimtai, kasmet pamini Pasaulinę baltosios lazdelės dieną.
Į vakaronę iš Panevėžio gatvės, kurioje gyvena apie 50 aklųjų ir silpnaregių, atėjo ir Zofija Vilkienė. Ji kadaise dar šiek tiek matė, dabar dėl įgimtos glaukomos nebemato visai. Nepaisant to, moteris gana vikriai lipo socialinės įmonės „Regseda” laiptais. „Juk trisdešimt metų aš čia dirbu. Tad pagalbos šiose patalpose man nereikia”,- sakė Zofija, kasdien įdedanti gumutes į konservavimui skirtus dangtelius.
Jai pagalbos nereikia ir iš Panevėžio gatvės ateiti iki darbovietės: čia pastatyti turėklai, palengvinantys judėjimą tokiems pat neregiams, kaip ji. Tačiau moteriai yra tekę tame kelyje ir griūti, ir traumų patirti, atsitrenkus į automobilius, sustatytus ties perėja į „Regsedą”. Nors čia stovi ženklai, draudžiantys statyti automobilius, gatvelėje jų prigrūsta.
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į neregių problemas, šiemet nuspręsta surengti akciją, kurios metu neregiai su baltosiomis lazdelėmis bandė pereiti gatvę. „Pagal Kelių eismo taisykles, neregius su baltosiomis lazdelėmis ar invalido vežimėliais vairuotojai turi praleisti ne tik perėjose, bet ir bet kurioje gatvės vietoje”,- sakė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos miesto filialo vadovė Jelena Urbonienė, šios akcijos iniciatorė. Ir įsitikino – vairuotojai taisykles yra pamiršę arba jų visai nežino.
Vienintelį kartą automobiliai Liepojos plente, kuriame ties prekybos centrais vyko akcija, pagarbiai sustojo tik tuomet, kai gatvę mojuodami baltosiomis lazdelėmis kirto visi aštuoni akcijos dalyviai. Į pavienius neregius vairuotojai paprasčiausiai nekreipė dėmesio.
Akcijoje dalyvavusi ir Zofija Vilkienė sakė, kad pasikliauti vien baltąja lazdele einant per gatvę yra labai rizikinga. Jos nuomone, tokias akcijas reikėtų organizuoti dažniau.
Kad būtų kompensuotas regėjimo deficitas, pasaulyje kasmet atsiranda vis naujų dalykų: „kalbančių” spintų, mikrobangų krosnelių ir t.t. Tačiau Lietuvos neregiai ir silpnaregiai yra nuskriaust tiek, kad jie netgi nebegauna brailio sąsiuvinių.
Apie moderniausius neregystės kompensavimo būdus, techniką ir kitas naujoves bus kalbama kitos savaitės „Sveikatos” priede.