Karas keliuose neįveikiamas techninėmis priemonėmis ar griežtomis bausmėmis, nes tai neatsakingo žmonių mąstymo pasekmė, mano Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas.
„Nors Lietuvoje kasmet didinamas finansavimas kelių infrastruktūros modernizavimui, imamasi priemonių skatinančių atnaujinti automobilių parką, nuolat griežtinama atsakomybė už eismo taisyklių pažeidimus, tačiau pagrindinis veiksnys, lemiantis prastą eismo saugumą, yra žmonių mąstymas”, – pabrėžė Seimo vadovas, antradienį sakydamas kalbą konferencijoje „Eismo sauga keliuose: iššūkiai ir realybė”.
Jo teigimu, žmonių mąstysena politinėms priemonėms yra labai atspari, tuo tarpu visuomenės tolerancija eismo pažeidėjams skatina neatsakingumą.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuva per 16 metų avarijose neteko 13,4 tūkst. gyventojų, o šalies ūkiui eismo įvykiai kasmet padaro apie 1,5 mlrd. litų nuostolių.
Daugelis Europos Sąjungos šalių įsipareigojo 2001-2010 metais žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių sumažinti 50 proc., tačiau kai kurioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, šio tikslo pasiekti kol kas nepavyksta. Tarp ES šalių Lietuvos rodiklis yra blogiausias.
Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 6 tūks. įskaitinių eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Praėjusiais metais avarijose žuvo 759 žmonės. Apie 90 proc. avarijų keliuose įvyksta dėl vairuotojų kaltės.
Visuomenė ir politikai jau seniai pripažino, kad nelaimės keliuose yra nacionalinė tragedija.
Siekdama mažinti skaudžių avarijų skaičių, Vyriausybė ir Seimas paskelbė griežtinsią eismo dalyvių atsakomybę ir kontrolę, numatomos ir šviečiamojo bei mokomojo pobūdžio priemonės.
Premjeras Gediminas Kirkilas yra pripažinęs, kad saugus eismas yra ta sritis, kurioje koalicinė mažumos Vyriausybė per pirmuosius savo darbo metus nepasiekė proveržio.
Pirma nuimkit PVM nuo nauju automobiliu, antra sumazinkit mokescius uz automobiliu remonta trecia senesniems kaip desimt metu pakelti mokescius, ketvirta ne bausmemis aukleti vairuotojus, o policininkus bauskite uz kysiu emima nes baudos ir dabar ne mazos bet tie kurie laksto be numeriu ir be teisiu tai jiems tos baudos nieko nereiskia,cia vel bus baudziami tie kurie truputi prasikalsta.
Vazinejanti valdzios neigalumo reklama
Kai pravaziuoja autopriekaba su milzinisku OMNITEL plakatu, suprantu, kad reklamuoja OMNITEL ,kai pravaziuoja aklinai juodai tamsintais stiklais , vietoj duslintuvo styro du didziuliai vamzdziai , garsas ,kaip is pragaro masinos, ne pravaziuoja o tiksliau be jokiu posukiu is eiles i eile pranardo toks lenktynininkas vidury miesto- suprantu, kad reklamuoja valdzios neigaluma ivesti elementaria tvarka .Jei negali, tai negali , taip prisizaisim , kai koks rimtai nukentejes rysis tvarkytis savo jegom, o tada koses gali buti daug.
Nuostatu iskrypimas – karo keliuose pradzia.
Nuostata, kad automobilis mieste yra tam, kad saugiai sau ir kitiems nuvaziuotum is tasko A i taska B daliai visuomenes iskrypo i “ miestas yra lenktyniu trasa” . Salia vaziuojantis yra konkurentas, varzovas,kuri reikia aplenkti ir dar moraliai sugniuzdyti savo masinos isvaizda ir duslintuvu riaumojimu. As aplenkiau, uzspaudziau, uzlindau, praneriau- as nugaletojas, visi kas pasiliko uz mano spoileriu , tamsintu langu, garso ir dumu- luzeriai ir nevykeliai.
Kas nori buti luzeriu jegos ir pergaliu visuomenej ?
Rytoj as atvaziuosiu su dar didesniu spoileriu, dar garsesniu duslintuvu, negu tas kuris vakar mane aplenke.
Beda ta ,kad visai iskraipytos savokos primetamos kaip nauja nerasyta taisykle.
Atrodytu aisku , jog kas tinka bokse , autolenktynese neturetu tikti kelyje ,kavineje ar gatveje,o dabar tai tampa nebeaisku.
Toks minetas “ greiti ir isiute “ automobilis- tai vazinejanti agresijos reklama, savotiskas karo keliuose katalizatorius.Tai nuolatinis priminimas ir demonstravimas kad kelyje yra ne paslaugus saugaus eismo dalyviai , o lenktynininkai , kad agresija yra privalumas , santykius apsprendzia ne eismo taisykles , o jegos kultas, taigi kas vaziuoja pagal taisykles yra luzeris. Taip nuolat provokuojama padidinti greiti, nenusileisti ir kitiems vairuotojams ir po kiek laiko visi tampa greiti, pikti ir isiute ir tada nejuciom pradedama zaisti pagal ju primestas “ naujasias” nerasytas taisykles, nes tuo tarpu teisejas miega.
Alkoholio tema dabar skamba kaip pagrindine, as ja priskirciau labai rimtai , bet antrinei.
Pirmine butu lenktyniavimo dvasia, o uzpylus alkoholio ji nebeturi ne baimes ne stabdziu.
“Greiti ir isiute “ tada tampa dar ir pamise.
Siulyciau ypatinga demesi atkreipti i net atrodo smulkiausias autochuliganizmo apraiskas ir kova su jomis padaryti prevencines programos prioritetu.
Lengviau kobros kiausinius sutrypti batu kol laikas , nei gautyti nakti po dziungles dvimetrines kobras kai jos bus uzaugusios.