Vakarinėje Baltijos jūros dalyje prie Suomijos įlankos įgyvendinamas Ust Lugos transporto infrastruktūros projektas „Rusijos strateginis pasirinkimas” grasina kitiems Baltijos uostams didele konkurencija.
Rusai giriasi, kad statomas modernus 120 mln. tonų pajėgumo Ust Lugos uostas sužlugdys Baltijos valstybių tranzitą, nes visi Rusijos kroviniai keliaus nauju keliu. Tai skelbiama kaskart šios šalies vadovams pasiskraidžius sraigtasparniais virš uosto teritorijų. Sausuma vietovę dar sunku pasiekti.
Klaipėdos uoste Rusijos kroviniai pastaraisiais metais sudaro vos 5-8 proc., bet ir Lietuva artimiausią dešimtmetį taip pat rengiasi statyti giliavandenį uostą prie Klaipėdos.
Vyraus Rusijos žaliavos
Naujojo Rusijos uosto užsakovė – 1992 metais įsteigta atviroji akcinė bendrovė „Kompanija Ust Luga”. Tarp jos akcininkų – regiono valstybinės ir privačios, bet neįvardijamos struktūros, ir Rusijos geležinkelių bendrovė (RŽD).
Ilgą laiką sumanymas dėl abejotino verslo plano buvo kritikuojama net pačioje Rusijoje, todėl 1997 metais pradėtas statybas teko stabdyti. Situacija pasikeitė atėjus į valdžią Vladimirui Putinui. Prezidento nurodymu 2002 metais Rusijos transporto ministerija, RŽD ir Leningrado srities administracija buvo įpareigotos remti „Kompanijos Ust Luga” iniciatyvą. Projektas įtrauktas į valstybinę programą.
Finansavimas paspartėjo, reikalai pajudėjo, kartu patraukdami Rusijos verslo pinigus.
2006 metų sausį į kompanijos „Rosugol” lėšomis pastatytą Kuzbaso anglių krovos terminalą, antrą pagal dydį Rusijos uostuose (didžiausias veikia Tolimuosiuose Rytuose), atplaukė pirmasis laivas. Pagal planą tai turėjo įvykti penkeriais metais anksčiau. Kol kas veikia tik viena linija, kurios metų pajėgumas – 1,6 mln. tonų. Anglis kurui iš rusų perka Danija, Suomija ir kitos šalys. Ateityje per Ust Lugą numatoma eksportuoti iki 7 mln. tonų anglių per metus – tai sudarytų ketvirtadalį Kuzbaso šachtų metų gavybos.
Stebint moderniomis linijomis vykdomą laivų krovą ir galingus separacinius įrenginius prie anglių kalnų, kuriuose stūkso 600 tūkst. tonų energijos iškasenų, abejonių dėl tokio terminalo tikslingumo atokioje Rusijos vietoje nekyla.
Kas kita – keltų laivyba. Ro-ro terminale, kurį pastatyti kainuos per pusę milijardo litų, kol kas yra tik krantinė. Pernai rugsėjį, dalyvaujant V.Putinui, buvo atidaryta geležinkelio vagonų ir automobilių keltų linija į Baltijską Kaliningrado srityje – alternatyva Kaliningrado tranzito keliui per Lietuvą. Keltas „Baltijsk”, kaip teigė organizacijos „Rosmorport” Ust Lugos filialo kapitalinės statybos vadovas Vladimiras Arsentjevas, kursuoja kartą per savaitę, gali plukdyti 107 vagonus, 30 refrižeratorinių konteinerių arba 40 ro-ro vilkinių, bet plaukioja neapkrautas.
Planuota Kaliningrado linijos tąsa iki Vokietijos Zasnico (Mukrano) uosto nukelta į 2008 metus, kai bus įrengta pasienio infrastruktūra ir administracinės patalpos. Tada numatoma įsigyti ir antrą panašaus tipo keltą.
Beje, išbandant universalią terminalo rampą pirmasis laivas, pagal kurį derinta geležinkelio įranga, buvo keltas „Klaipėda”, danų kompanijos DFDS parduotas laivybos įmonei, naudojančiai jį Viduržemio jūros regione.
Šiemet Ust Lugoje įpusėtas statyti universalus krovos kompleksas (dalis jau veikia) ir konteinerių terminalas. Neseniai pasirašyta sutartis dėl maždaug milijardo litų investicijų į skystųjų dujų terminalą su dujų kompanija „Novatek”, ieškoma partnerių lengvųjų automobilių importo ir naftos terminalams.
Šiemet uostas perkraus per 5 mln. tonų, daugiausia anglių. Tačiau tikimasi, kad po trejų metų kraus tiek, kiek valstybės numatyta – 36 mln. tonų krovinių.
Šūkiais įtvirtinta galia
Vos už 100 kilometrų nuo Sankt Peterburgo esančiame daugiafunkciniame uoste Lugos įlankoje prie 14-16 metrų gylio krantinių iš viso numatyta įrengti 12 terminalų, kuriems ruošiamas 500 hektarų plotas. Rezervo teritorija – beribė.
„V.Putino planas – Rusijos pergalė”, – tokį šūkį didžiuliame reklaminiame stende teko išvysti pakeliui į Ust Lugą. Rusijos prezidentas lygiuojasi į prieš 300 metų caro Petro I atliktą žygdarbį. „Ust Luga – naujosios Rusijos prekybos vartai”, – skelbia užrašas miške ties kol kas tik įsivaizduojama uosto teritorijos riba.
RŽD vadovas Vladimiras Jakuninas tikina, kad iki šiol Baltijos valstybių buvusi atskirta nuo Vakarų Europos Rusija pagaliau pralaužė frontą ir su savo kroviniais prie jūros prasiveržė.
Pusė milijardo litų iš RŽD biudžeto jau skirta šio uosto geležinkeliams, o per artimiausius dvejus, kaip nurodoma AB „Kompanija Ust Luga” leidinyje, RŽD numato investuoti dar apie milijardą litų. Už šios bendrovės pinigus turi būti nutiesta 190 kilometrų geležinkelių ir pertvarkytos kelios stotys. „RŽD grafikų laikosi”, – aiškino uosto atstovai.
Iki šių dienų į milžiniško uosto kūrimo darbus „Kompanija Ust Luga” investavo per 1,6 mlrd. litų. Apie pusę sudaro privačios lėšos. Didžiuma jų, vaizdžiai tariant, nuskandinta į vandenį – teko užpilti gruntu šimtus hektarų jūros įlankos. Kiek kainavo jūros dalis jau pastatytos krantinės ir 7 jūrmylių ilgio įplaukos kanalo kasimo darbai, kurių užsakovas – valstybinė uosto organizacija „Rosmorport”, duomenų niekas neminėjo.
Miestas pagal planą
Išlaidų statistika vargu ar greitai įgis apčiuopiamus kontūrus, nes kartu su uostu iki 2025 metų dar turės iškilti 34 tūkst. žmonių apgyvendinti skirtas miestas. Prognozuojama, kad miestui įkurti prireiks 4,4 mlrd. litų, viena jo dalis bus pastatyta 2010 metais.
Neabejojama, kad Ust Lugos projektui V.Putinas naftos dolerių skirs tiek, kiek reikės.
Lietuviams pasisekė
Nors Ust Lugos ryšių su visuomene direktorė Tatjana Pauk tikino, kad į uosto reklamą užsienyje dar neinvestavo nė rublio, ji neslėpė, kad už ją viešųjų ryšių funkciją mielai atlieka visas Rusijos valstybinis aparatas.
Leningrado srities šunkeliais dardantiems pirmiesiems uosto lankytojams lietuviams šūkių ir veiksmų kontrastai priminė milžinišką sovietmečio statybą – ne itin sėkmingą, nors ir apdainuotą Baikalo-Amūro magistralės tiesimo epopėją. Tik šįkart panašaus masto veiksmas rutuliojasi ne kažkur Sibire, o greta Europos Sąjungos sienos netoli Estijos.
Rusai pripažįsta, kad politinius užmojus pastatyti didžiausią Rusijos uostą prie Baltijos jūros sunkina ta pati kaip ir prieš 300 metų carą Petrą I piktinusi priežastis – lėta valstybės biurokratinė mašina ir sausumos kelių nebuvimas, rusiškai – „bezdorožje”.
T.Pauk atviravo, kad pamatyti Ust Lugą iš sausumos pusės iki šiol mažai kam pavyko. „Nuolat atvyksta japonų kompanijos, besidominčios automobilių terminalu, bet mes jų į uostą nevežame – gėda dėl kelio. Bet kaip gražiai uostas atrodo iš oro! Būsimo uostamiesčio centre jau iškilusi cerkvė. Jos statyba rūpinosi kompanijos vadovo Valerijaus Izraelito žmona. Todėl cerkvės statyba judėjo greičiau negu uosto”, – nuoširdžiai pasakojo, kad neprailgtų kelionė neįtikėtinai prastu keliu į patį brangiausią rusų uostą, pagal profesiją žurnalistė, dabar AB „Kompanija Ust Luga” darbuotoja.
Aplinkiniuose kaimuose, 20 kilometrų nuo Lugos upės užutekio, gyvena vos keli šimtai žmonių, daugiausia neturinčių jokios profesijos. Nors visi norintieji gavo darbo prie statybų, darbo jėgos, pasak vietos uosto atstovų, labai trūksta. Pagrindinė statybininkų masė – žmonės iš atokesnių srities vietovių ir užsienio imigrantai – kinai, ukrainiečiai.
Specialistai renkami iš visos šalies, atvyksta rusų iš Latvijos uostų. Jie tikisi, kad greitai gaus butus dar nepradėtame statyti mieste. Kol kas žmonės į darbą vežami iš gretimų gyvenviečių autobusais. Numatyta, kad ateityje uostui reikės 2000 darbuotojų.
Sunkiausia tiesti kelią
Nors kelios privačios bendrovės jau įžvelgė investicijų į terminalus naudą, tiesti kelių Rusijoje neskuba niekas. Analitikų nuomone, nekart išdėstyta Sankt Peterburgo spaudoje, tai – nepelninga investicija.
180 kilometrų Leningrado ir 89 kilometrus Novgorodo sričių teritorijomis turintis eiti naujas kelias krovinių vežėjams sutrumpintų atstumą iki Sankt Peterburgo aplinkkelio ir net visu 100 kilometrų – iki Maskvos. Pinigų turinčios energetikos įmonės valdininkams aiškina, kad jų terminalams reikalingas tik geležinkelis arba vamzdynas. O konteinerių ir medienos terminalai, kuriems kelias būtinas, dar neegzistuoja ir investuotojų neturi.
Pasak rusų uostininkų, Rusijos valdžia būsimam keliui suteikė federalinio statusą ir jam tiesti kartą jau skyrė pinigų per Leningrado srities biudžetą.
Pinigų keliui, pavadintam „Rusija”, šiemet jau antrą kartą skirta iš valstybės biudžeto. Bet kodėl bent žvyru neišpilami keli kilometrai uosto privažiavimo kelių, kuriais kasdien kratosi šimtai sunkvežimių ir darbuotojų lengvieji automobiliai, atsakyti negalėjo niekas. „Tai laikini sunkumai”, – optimistiškai tikino mašinas laužantys uostininkai.
Vidinė konkurencija
Lėta naujųjų prekybos vartų į Europą statyba labiausiai džiugina „senuosius vartus” – didįjį Sankt Peterburgo uostą. „Srities administracija buvo labai nepatenkinta konkurento atsiradimu ir vyriausybės dėmesiu Ust Lugai, nes tebėra neišspręstas krovinių išvežimo iš Sankt Peterburgo uosto klausimas. Pas mus kraunama per 50 mln. tonų krovinių per metus, nors galėtume, panaudoję atsilaisvinusias teritorijas, dvigubai daugiau. Kol kas konteinerių Ust Lugoje krauti negali, bet ir vėliau konkurencijos ne itin bijome. Sankt Peterburgo perspektyva – krauti laivus, kuriems nereikia 14-17 metrų uosto gylio. Visų Rusijos poreikių prie Baltijos Ust Lugos uostas šiaip ar taip patenkinti negalės”, – su šypsena kalbėjo akcinės bendrovės „Sankt Peterburgo uostas” komunikacijos direktorius Sergejus Baukovas.