Viena didžiausių problemų Lenkijoje yra rinkėjų pasyvumas, vienu balsu tikina šios šalies politologai ir sociologai.
Jeigu Seimo rinkimuose 1989 metais dalyvavo 63 proc. lenkų, tai prieš dvejus metus – jau tik 40,5 proc., rašo Lenkijos spaudos agentūra PAP.
Rinkėjų aktyvumas Lenkijoje yra 20-30 proc. mažesnis negu Vakarų Europos šalyse. Ypač kelia nerimą tai, kad rinkimuose retai dalyvauja žmonės iki 40 metų. Šio amžiaus rinkėjų Lenkijoje balsuoti ateina du kartus mažiau nei vyresnių.
Galbūt todėl penktadienio vakare įsigaliojus Lenkijoje rinkimų tylai, įvairios visuomeninės organizacijos toliau tęsė vienintelę leidžiamą agitaciją: „Eikite balsuoti”.
Sekmadienį Lenkijos Seimą ir Senatą renka apie 30 mln. rinkėjų, tarp jų -beveik 200 tūkst. užsienyje, gyvenantys net 94 šalyse. Į 460 vietų Seimą savo kandidatūras iškėlė daugiau kaip 6000 politikų, 100 vietų Senate į vieną vietą pretenduoja keturi asmenys.
Politologų nuomone, balsavimo rezultatams įtakos turės emigravusių lenkų balsai. Daugiausiai jų Didžiojoje Britanijoje – 47 tūkst., JAV – 41 tūkst. Vokietijoje – 16 tūkst., Lietuvoje – 1000. Vien Mažeikiuose – 660 žmonių.
Lenkų radijo pranešimu, JAV rinkimai jau baigėsi, juose dalyvavo apie 80 proc. rinkimų teisę turinčių lenkų.
Pirmalaikiai Lenkijos Seimo ir Senato rinkimai mokesčių mokėtojams kainuos apie 80 mln. zlotų (75 mln. litų).
Pirmieji neoficialūs rinkimų jau bus žinomi apie 22 val. Lietuvos laiku.