Likus mažiau nei 300 dienų iki Pekino olimpinių žaidynių Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas sako, jog dabar pasirengimas žaidynėms – pačiame įkarštyje. „Mums žaidynės jau vyksta”, – LŽ sakė prezidentas.
Praėjusią savaitę, likus lygiai 300 dienų iki žaidynių, olimpinės rinktinės narių ženklai buvo įteikti penkiakovininkei Laurai Asadauskaitei, šaulei Dainai Gudzinevičiūtei, baidarės irkluotojams Alvydui Duonėlai ir Egidijui Balčiūnui bei lengvaatletei Austrai Skujytei. Juos taip pat gavo ir sportininkų treneriai.
Užvakar LTOK vyko baigiamasis nacionalinės kandidatų olimpinei ugniai nešti atrankos renginys, jame buvo paskelbtas estafetėje Lietuvai atstovausiantis asmuo. Juo tapo kūno kultūros mokytojas, Radviliškio gimnazijos direktorius Jonas Varkulevičius. Olimpinės ugnies nešėjų atrankos finale J.Varkulevičius įveikė kitus 9 kandidatus. Už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu apdovanotas kūno kultūros mokytojas yra pelnęs ir geriausio kūno kultūros mokytojo, geriausio sporto klubo vadovo apdovanojimus.
Nors ir labai užimtas A.Poviliūnas rado laiko susitikti su LŽ korespondentu ir atsakyti į klausimus.
Organizacinės problemos
– Koks šiuo metu jūsų didžiausias galvos skausmas?
– Ne tiek daug laiko liko iki olimpinių žaidynių, šiandien tvarkome visus organizacinius klausimus, kad mūsų delegacijai nuvykus į Pekiną nekiltų jokių problemų. Ypač mūsų sportininkams. Be jų, dar turėsime grupę specialistų, rėmėjų. Viešbučiai, bilietai į varžybas, visos paslaugos jau užsakytos. Vienintelė problema – kol kas gavome tik 50 proc. mūsų prašytų bilietų. Bet esame pasirašę sutartį su Kinijos olimpiniu komitetu, tad manome, kad ir šią problemą išspręsime.
Dabar su federacijomis, olimpiniu sporto centru aptariame klausimus, kada mūsų sportininkai turėtų išvykti į Pekiną. Nors vieni sportininkai varžysis po atviru dangumi, kiti – salėse, visi turi aklimatizuotis. Tam reikia ne mažiau aštuonių dienų. Todėl sprendžiame, kaip paskirstyti sportininkų kelionę, kur jie
gyvens. Be to, reikia ir skrydžių bilietais pasirūpinti.
Žodžiu, mums olimpinės žaidynės vyksta jau dabar. Kai būsime varžybose Pekine, tada rūpinsimės valstybės vadovų reikalais. Mes tada daugiau išgyvename dėl sportininkų, rengiame susitikimus su jais. O konkretus darbas vyksta dabar.
– Galima šį darbo etapą pavadinti pačiu įkarščiu?
– Taip. Laukiame, kol į Lietuvą su savo komanda žaisti atvyks mūsų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Ramūnas Butautas. Mums iškart reikės su juo susitikti, nes treneriai turi apsispręsti – kada jie turėtų vykti į žaidynes, ar turės kokią stovyklą prieš olimpiadą. Gal jie norės dalyvauti Pietų Korėjoje turnyre ir ten aklimatizuotis?
Sportininkai turi motyvacijos
– O kuo galite jau pasidžiaugti?
– Turime nemažai sportininkų, kurie įvykdė olimpinius normatyvus. Žinoma gaila, mūsiškiai pasaulio čempionatuose neiškovojo aukso medalių. Bet galime pasidžiaugti imtynininko Mindaugo Ežerskio sidabro medaliu, šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė laimėjo pasaulio pirmenybių bronzą. Turime neblogą sportininkų potencialą. Tikiu, jog Pekine savo jėgas parodys disko metikas Virgilijus Alekna, septynkovininkė Austra Skujytė, šiuolaikinės penkiakovės atstovai. Šie sportininkai dabar yra brandžiausi, turi daug patirties. Svarbiausia, kad jų geriausia sportinė forma būtų būtent per olimpines žaidynes. Kai su sportininkais pasikalbi, supranti, kad jie turi pakankamai motyvacijos ir ambicijų siekti medalių.
Šiuo metu 51 sportininkas, kartu ir krepšininkai, yra įvykdę olimpinius normatyvus. Ir tai dar ne pabaiga. Dar gali ir keli boksininkai, plaukikai, lengvaatlečiai patekti. Galutinį sprendimą dėl dalyvių skaičiaus priimsime likus mėnesiui iki žaidynių. Sportininkai, kurie įvykdė B normatyvus, nėra šimtu procentų garantuoti, kad vyks į Pekiną. Tai mes nuspręsime kartu su federacijų atstovais atsižvelgdami į bendrą situaciją. Mat yra toks dalykas: jei vežtumės daugiau sportininkų, automatiškai mums butų suteikta teisė daugiau vežtis medikų, aptarnaujančio personalo, labai reikalingo sportininkams, kurie kovos dėl medalių.
Iki vasario turime išsiųsti išplėstinį sportininkų – ne tik tų, kurie jau įvykdė A ir B normatyvus, bet kurie dar galėtų juos įvykdyti, sąrašą.
Kitų metų balandį vyksime į Pekiną – ten organizuojama pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos generalinė asamblėja. Joje bus spręsti visi organizaciniai klausimai.
O dėl sportininkų – visi nori siekti pergalių. Daugelyje sporto šakų yra mūsų sportininkų, kurių amžius dabar tinkamiausias aukščiausiems rezultatams pelnyti. Yra ir jaunimo, kuris ne tik kalbomis nori siekti aukštų vietų. Kalbu apie jaunąją Gintarę Volungevičiūtę. Specialiai važiavau pasižiūrėti Kauno mariose vykusios buriavimo regatos. Mergina jokių šansų nepaliko pasaulio čempionei baltarusei, nors ši visą laiką treniruojasi užsienyje.
Galimybių dėl medalių kovoti turi ir penkiakovininkai, ir graikų-romėnų imtynininkai, ir dviratininkės. Specialiai važiavau į Vokietiją pažiūrėti pasaulio dviračio čempionato. Ten mūsiškėms koją pakišo nelaimingas atsitikimas. Visą mūsų komandą „vežė” Edita Pučinskaitė. Trasa buvo sunki, ji visąlaik važiavo viduryje, nes oro pasipriešinimas mažesnis, sykiu taupė jėgas. Ir kai liko pusantro rato, trasą užgriuvo vėjo parblokšta metalinė tvora su reklaminiais skydais. Tiesiai ant mūsų mergaičių. Tai nelaimė, bet potencialo mūsų dviratininkės turi. Vienintelė problema – iš būrio sportininkių atrinkti tris dviratininkes, kurios vyks į Pekiną.
– Lietuvos delegacija bus didžiausia, kiek ligi šiol teko žaidynėse dalyvauti?
– Sunku pasakyti. Gali būti ir didžiausia, bet mes nelabai vaikomės kiekybės. Gal kuri nors federacija pasakys, kad, jos nuomone, to sportininko nereikėtų vežti į Pekiną. Norime, kad delegaciją sudarytų sportininkai, kurie kovos dėl aukščiausių vietų, ir sportininkai, kurie turi galimybių parodyti save. Kad nebūtų visiškai tarp autsaiderių.
Komunistinės dvasios nepajus
– Kiek kartų teko lankytis Pekine?
– Jau tris kartus. Sąlygos mūsų sportininkams ten bus nepaprastai sunkios. Karštis, drėgmė, neretai kyla smėlio pūgos. Olimpinis kaimelis – tai ne keturių žvaigždučių viešbutis. Ten – spartietiškos sąlygos: ne kiekviename kambaryje televizorius, ne kiekviename galima prisijungti kompiuterį.
Jau dabar aišku, kad pagal sporto bazes tai geriausios olimpinės žaidynės.
Žinoma, Pekine delegacijoms trukdys kalbos barjeras. Organizatoriai sprendžia, ką daryti, kad Pekine oras būtų geresnis – nebūtų smogo.
Dar neišspręstas klausimas dėl vairuotojų. Ten lengvąsias mašinas ar mikroautobusus vairuoti gali tik kinas. Tad atsiranda problemų, nes kai kurie delegacijų nariai mielai ir patys galėtų į varžybas vykti automobiliais.
– Ar sportininkai pajaus komunizmo dvasią?
– Tą dvasią primintų tik raudonos vėliavos. Šiaip Pekinas – šiuolaikiškas vakarietiškas miestas, gražiausios ir didžiausios parduotuvės. Statybos – neregėto masto. Per pusmetį dangoraižiai iškyla.
Medalis turi būti
– Kiek dienų liko iki olimpinių žaidynių?
– Du šimtai devyniasdešimt penkios, atrodo. (Pasižiūri į savo bloknotą – aut.). Du šimtai devyniasdešimt keturios (šypsosi).
Bet esmė ne dienos. Svarbiausia, kad per tą laiką sutvarkytume kuo daugiau reikalų.
– Paskutinis klausimas. Baigiasi Pekino olimpinės žaidynės. Lietuvos delegacija iš jų grįžta be medalio. Kaip jaustumėtės?
– Tiesą sakant, tokio atvejo negaliu įsivaizduoti. Ligi šiol iš visų vasaros olimpinių žaidynių grįždavome su medaliais. Todėl net košmariškame sapne negalėčiau susapnuoti, kad taip būtų (juokiasi).