Konservatyvių pažiūrų dvyniai Kaczynskiai (Kačynskiai) į valdžią Lenkijoje atėjo 2005 metais, rinkėjams parėmus jų viziją apie klestinčią šalį be korupcijos ir komunizmo palikimo, tačiau per dvejus metus jiedu pajėgė pasėti nesantaiką ir pasiekė nedaug konkrečių rezultatų.
Galbūt suvokdama tokį nevienareikšmiškumą, brolių Kaczynskių partija „Įstatymas ir teisingumas” pagrindine savo rinkimų kampanijos tema prieš sekmadienio rinkimus pasirinko gerą Lenkijos ekonomikos būklę.
Tačiau ekonomistai sako, kad dinamiškas, maždaug 7 proc. Lenkijos ekonomikos augimas ir mažėjantis nedarbas nelabai ką turi bendra su prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) ir premjero Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) vadovavimu.
Šį augimą labiau nulėmė Lenkijos įstojimas į Europos Sąjungą (ES) 2004-ųjų gegužę – maždaug pusantrų metų prieš dvynių atėjimą į valdžią. Narystė reiškė milijardus eurų iš Briuselio ir padėjo pritraukti užsienio investuotojų.
Analitikai teigia, kad Kaczynskiai iš tikrųjų iššvaistė dvejus gerus metus, vengdami mokesčių sistemos reformų ir nesugebėdami apkarpyti biurokratijos, kuri yra 1989 metais žlugusio komunistinio režimo palikimas.
Lenkijos viešasis administravimas braška kaip niekada, sveikatos apsaugos sistema atsidūrė prie žlugimo slenksčio, privatizacijos procesas beveik sustojęs, vyriausybė vilkina planus įvesti eurą.
Tuo tarpu Kaczynskiai aktyviai siekė vykdyti savo pažadą sukurti vadinamąją Ketvirtąją Lenkijos Respubliką, kuri reikštų atsisveikinimą su 1989-2005 metų politika.
Prieštaringai vertinama dvynių tezė yra tokia: iki jų išrinkimo demokratinę Lenkiją valdė tylus liberalių buvusių antikomunistinių disidentų, buvusių komunistų ir verslo pasaulio „oligarchų” aljansas.
Ši idėja buvo palankiai įvertinta prie balsadėžių per 2005 metų rinkimus, kai lenkai jautėsi pavargę nuo korupcijos skandalų, persekiojusių ketverius metus valdžiusią vyriausybę, kuriai vadovavo buvę komunistai.
Per pastaruosius dvejus metus dvyniai, kurie iki 1989 metų priklausė antikomunistinei opozicijai, išformavo lenkų karinę žvalgybą, kuri, pasak jų, buvo senojo režimo šalininkų bastionas.
Jie taip pat prastūmė įstatymą, pagal kurį 700 tūkst. žmonių turi pasirašyti rašytinius parodymus, ar iki 1989 metų turėjo ryšių su komunistinėmis slaptosiomis tarnybomis. Tačiau Lenkijos aukštasis teismas naująjį įstatymą, kuriuo buvo smarkiai išplėstas tokius pareiškimus pasirašyti turinčių žmonių ratas, anuliavo kaip prieštaraujantį konstitucijai.
Kaczynskiai taip pat įsteigė specialų kovos su kyšininkavimu skyrių, kuris turi didelius įgaliojimus, bet, pasak kritikų, turėjo mažą poveikį.
„Jie kovoja su korupcijos simptomais, o ne su priežastimis”, – sakė sociologas Edmundas Wnukas-Lipinskis (Edmundas Vnukas-Lipinskis), kuris dalyvavo neseniai atliktoje kovos su korupcija aktyvistų studijoje.
Katalikiškas ir nacionalistiškas „Įstatymas ir teisingumas” 2005 metais vos vos įveikė liberalią Pilietinę platformą ir siekdamas prastumti savo darbotvarkę nusprendė suformuoti koaliciją su viena kraštutinių dešiniųjų partija ir populistiniu judėjimu, nors anksčiau šios partijos neatrodė kaip patrauklios partnerės.
Šį vidaus nesutarimų draskomą trejetą krizės persekiojo viena po kitos, ir galiausiai rugpjūtį vyriausybė žlugo, o „Įstatymas ir teisingumas” buvo priverstas sušaukti pirmalaikius rinkimus.
„Jie nežinojo, kaip įrodyti, kad jie žino, kaip tvarkyti reikalus”, – sakė Visuomeninių reikalų instituto vadovė Lena Kolarska-Bobinska.
Europos Sąjungoje dvyniai ginčijosi su kitais lyderiais ir ne kartą naudojosi Lenkijos teise vetuoti viso bloko sprendimus.
Nenuolaidi euroskeptikų Kaczynskių taktika nulėmė griežtesnę ES poziciją Rusijos atžvilgiu, bet jų kategoriški reikalavimai „viskas arba nieko” dėl nuolaidų planuojamoje ES reformų sutartyje suerzino daugelį bloko lyderių.
Dvyniai nuolat užsipuola vakarinę kaimynę Vokietiją, nors kanclerė Angela Merkel ir rodė geros valios gestus, o kaltindami Vokietiją noru dominuoti Europoje, paradoksalu, atgaivino komunistinių laikų retoriką.