Rusijos sociologai prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas per būsimuosius Valstybės Dūmos rinkimus sieks apie 50 proc., o parlamentas greičiausiai bus dvipartinis.
„Tikimybė, kad parlamentas bus dvipartinis, didelė”, – sakė spaudos konferencijoje Maskvoje penktadienį Levados centro direktorius Levas Gudkovas.
Remdamasis apklausos duomenimis, jis pranešė, kad daugiau nei 80 proc. Rusijos piliečių pasirengę balsuoti už „Vieningąją Rusiją”, kuri parlamente gali gauti daugiau kaip du trečdalius balsų.
„Kol kas vaizdas toks: absoliutus „Vieningosios Rusijos” dominavimas ir nedidelis komunistų būrelis. Ginčų gali kilti tarp tų, kurie ilgisi praeities, ir tų, kurie suinteresuoti išsaugoti esamą sistemą. Pagrindinė išdava – esamos padėties užkonservavimas”, – sakė L.Gudkovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad sprendžiant iš respondentų nuotaikų, labai abejotina, jog į Dūmą pateks Rusijos liberalų demokratų partija (RLDP) ir „Teisingoji Rusija”.
Analitiko nuomone, rinkėjų aktyvumas per būsimuosius rinkimus balansuos maždaug ties 50 proc. riba.
„2003 metais 63-64 proc. respondentų sakė, kad pasirengę balsuoti, o šiandien tokių yra 40-50 proc. Vladimirui Putinui pareiškus, jog jis pasirengęs vadovauti „Vieningosios Rusijos” sąrašui, susidomėjimas rinkimais šoktelėjo, bet paskui sumažėjo”, – sakė L.Gudkovas.
Pasak jo, į Valstybės Dūmą nepateks nei „Jabloko”, nei Dešiniųjų jėgų sąjunga (DJS), o šių partijų elektoratas greičiausiai nedalyvaus rinkimuose. „Jie („Jabloko” ir DJS šalininkai) nusprendė neiti į rinkimus, negalėdami išreikšti savo protesto dėl panaikintos grafos „prieš visus”, – paaiškino Levados centro vadovas.
Jo nuomone, menki dešiniųjų šansai rinkimuose susiję su „spaudimu, taip pat su tuo, kad pasitikėjimas jų lyderiais gerokai sumažėjo dėl gana dvilypio jų požiūrio į valdžią ir silpnų programų”.
Socialinių politinių tyrimų skyriaus vadovas Borisas Dubinas savo ruožtu sakė spaudos konferencijoje, kad pagrindinis būsimųjų rinkimų į Valstybės Dūmą bruožas – tas, jog jie iš anksto nulemti.
„Tai jau kitokio tipo rinkimai, tokių Rusijoje nėra buvę. Iš anksto nulemta pergalė – vienas iš dabartinės padėties bruožų. 80-90 proc. tų, kurie ketina balsuoti, mano, kad pergalė iš anksto nulemta”, – kalbėjo sociologas.
„Visi manė, kad svarbiausiais Rusijoje taps prezidento rinkimai. Bet susidariusi padėtis parodė, kad svarbiausi bus artėjantys rinkimai. Žmonės balsuoja ne už partiją, ne už lyderį, balsuoja už susiformavusią valdžios sistemą”, – sakė B.Dubinas. Pasak jo, dauguma rinkėjų balsuos pagal principą „tebūnie, kas bus, svarbu, kad nebūtų blogiau”.
Jo nuomone, 49 proc. respondentų mano, kad „rinkimai bus nesąžiningi ir tendencingai pakreipti valdžios partijos naudai”.
L.Gudkovas pridūrė, kad „dabartiniai rinkimai – tai ne programų, ne raidos kelių konkurencija. Tai savotiška pritarimo valdžios partijai išraiška”.
Pasak jo, ir „Vieningoji Rusija”, ir komunistai išsėmė savo populiarumo išteklius. „Kiek galima buvo surinkti, tiek surinkta”, – konstatavo sociologas.
L.Gudkovas sakė, kad remiantis viešosios nuomonės apklausomis, „Vieningąją Rusiją” daugiausia remia moterys. Jų tarp šios partijos šalininkų yra 52 proc., vyrų – 38 proc.
Jis taip pat pažymėjo, kad, apklausų duomenimis, reali opozicinė jėga šiuo metu yra Komunistų partija. „Komunistai savyje akumuliavo pagrindinę protestu pagrįstų nuotaikų dalį. 55-58 proc. (jų šalininkų) – tai žmonės, vyresni nei 50 metų”, – sakė L.Gudkovas.
Jo nuomone, dar rugpjūtį pagyvenę rinkėjai iš provincijos, laukiantis pagalbos iš valstybės, dominavo tarp tų, kurie buvo pasirengę balsuoti už „Teisingąją Rusiją”.
„Bet šiandien jie linksta į valdžios partiją”, – savo ruožtu pareiškė B.Dubinas.
L.Gudkovas pridūrė, kad 57 proc. respondentų reguliarią valdžios kaitą šalyje laiko teisinga. „Dauguma žmonių taip pat mano, kad dabartinė valdžia ir V.Putinas – gerai, ir tokių yra 66 proc. Jie pasirengę pripažinti bet kokias permainas, taip pat ir Konstitucijos, kad tik V.Putinas liktų valdžioje”, – pranešė sociologas.
L.Gudkovas ir B.Dubinas rėmėsi spalio 12-16 dienomis vykusių apklausų, kuriose dalyvavo 1600 žmonių, rezultatais. Bendrauta su respondentais iš 128 gyvenviečių 46 regionuose. Statistinė panašių apklausų paklaida neviršija 3 proc.