Naujos Ignalinos atominės jėgainės statybą gali finansuoti ir Europos Sąjunga (ES). Už energetiką atsakingas ES komisaras Andris Piebalgas tarptautiniam leidiniui „Platts Commodity News” pareiškė, kad tiesioginis ES naujų atominių elektrinių finansavimas per „Euratom” paskolas jų statytojams neprieštarautų ES vidaus elektros rinkos apsaugos tvarkai.
„Euratom” 1977-1987 m. savo paskolomis padėjo pastatyti net 92 atominius reaktorius Europoje – Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje. Tačiau ES narėms nuo tada šios paskolos ir baigėsi, primena „Lietuvos rytas”. Tam įtakos turėjo ir 1987 m. įvykusi Černobylio atominės elektrinės avarija.
Europos Komisija rengiasi pritarti Bulgarijos investicijoms į naują atominę jėgainę Belenėje. Tokio pritarimo investicijoms reikia pagal „Euratom” sutartį. Toks EK palaiminimas atvertų kelią ir branduolinės energetikos statybai pinigų ieškoti Europos investicijų banke, kuris jau paskelbė atnaujinantis svarstymus dėl atominių elektrinių statybos finansavimo. Teigiama, kad „Euratom” gali finansuoti iki 50 proc. projekto vertės.
Akademiko Jurgio Vilemo teigimu, naujų atominių elektrinių statybos projektus bankai vertina kaip didelės rizikos verslą ir taiko dideles palūkanas. Su šia problema gali susidurti ir Lietuvos, Lenkijos, Latvijos bei Estijos energetikos įmonių konsorciumas, kuris įgyvendins naujos atominės jėgainės statybos projektą. Anot energetiko, „Euratom” paskolos gali būti kiek pigesnės nei bankų.
Optimistiniais vertinimais, naują atominę jėgainę Lietuvoje tikimasi pastatyti iki 2015 metų pabaigos. Manoma, kad naujoji jėgainė galėtų būti 3400 megavatų galingumo, jei tokia galia nedarys neigiamo poveikio aplinkai. Lietuva su 34 proc. atominės elektrinės akcijų dalimi privalės užtikrinti 7,5 mlrd. litų investicijas į jėgainės statybą, o viso projekto vertė gali siekti 22 mlrd. litų.