Europos Sąjungos (ES) lyderiai anksti penktadienį rado išeitį iš daugiau kaip prieš dvejus metus susidariusios politinės aklavietės ir susitarė dėl naujos reformų sutarties, kuri užims atmestos bloko konstitucijos vietą.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Portugalija sakė, kad šis susitarimas užvertė puslapį dėl krizės, kuri Bendriją ištiko po to, kai Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai 2005 metais per referendumus atmetė siūlytą konstituciją.
„Su šiuo susitarimu Europa atsigavo po savo institucinės krizės”, – žurnalistams sakė Portugalijos premjeras Jose Socratesas (Žozė Sokratišas), kuris kalbėjo netrukus po to, kai Lisabonos viršūnių susitikimas, prasidėjęs ketvirtadienį ir truksiantis dvi dienas, pasiekė susitarimą šiuo klausimu.
Pasak J.Socrateso, lyderiai gruodžio 13 dieną Portugalijos sostinėje oficialiai pasirašys šį dokumentą, kuris taps Lisabonos sutartimi.
Šia sutartimi siekiama pirmą kartą rimtai atnaujinti ES sprendimų priėmimo sistemą, 2004 metų gegužę į bloką įstojus 10-čiai naujų narių, o šių metų sausį – dar dviem.
„Šiuo atveju tikrai kalbame apie istorinį susitarimą, ir jis tikrai suteikia Europos Sąjungai gebėjimą veikti 21-ajame amžiuje”, – sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu).
ES lyderiai susitarimą pasiekė paskutinę minutę susitikimo užkulisiuose išsprendę Lenkijos ir Italijos nusiskundimus dėl šios sutarties.
Lenkija grasino vetuoti susitarimą, jei sutartyje nebus įteisintas vadinamasis Janinos kompromisas, kuris buvo pasiektas šiame Graikijos mieste ir pagal kurį valstybių mažuma gali laikinai blokuoti ES sprendimus.
Tačiau po atkaklių derybų prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) sakė: „Lenkija gavo visa, ko norėjo. Labai džiaugiuosi, kad šitas reikalas jau išspręstas”.
Italijos premjeras Romano Prodi (Romanas Prodis) gavo savo šaliai papildomą vietą Europos Parlamente – šis kompromisas apmalšino italų susirūpinimą, kad jie pagal naująją sutartį turės mažiau europarlamentarų nei Prancūzija ir Didžioji Britanija.
Pagal šį kompromisą Italija turės tiek pat vietų kaip Didžioji Britanija ir viena vieta mažiau nei Prancūzija.
Britanija taip pat turėjo daug abejonių dėl šios sutarties, bet per birželį įvykusį ES viršūnių susitikimą gavo „raudonos linijos išimtis” svarbiose srityse.
„Jungtinės Karalystės raudonos linijos užtikrintos, britų nacionaliniai interesai apginti”, – sakė Gordonas Brownas (Gordonas Braunas), kuris, kaip britų ministras pirmininkas, pirmą kartą dalyvauja ES viršūnių susitikime.
Lenkijos ir Italijos lyderiai buvo patenkinti tik po ilgai trukusių susitikimų akis į akį su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Liuksemburgo premjeru Jeanu-Claude’u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu).
Per susitikimą buvo ne tik deramasi, bet ir aptarinėjamos „karštos” naujienos apie N.Sarkozy skyrybas su žmona Cecilia (Sesilija).
Tuo tarpu netoli susitikimo vietos mažiausiai 150 tūkst. žmonių dalyvavo demonstracijoje, kurios metu ragino ES lyderius didesnį dėmesį skirti socialiniams klausimams.
Po sutarties pasirašymo gruodžio mėnesį valstybės per vienus metus turės ją ratifikuoti, kad ji galėtų įsigalioti, kaip ir planuota, 2009 metų sausio 1 dieną, prieš ES rinkimus.
Bendrijos lyderiai šią reformų sutartį laiko būtina, nes bloko taisyklės nebuvo iš esmės atnaujintos po 10 naujų narių įstojimo 2004 metais.
Kaip ir konstitucijoje, sutartyje numatyta dabartinę nepatogią ir brangiai atsieinančią rotacinę vadovavimo Bendrijai sistemą pakeisti Europos užsienio politikos vadovo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko su ilgesne kadencija institucijomis.
Ja taip pat supaprastinamas sprendimų priėmimo procesas sumažinant tų ES sprendimų, kuriems reikia visų bloko narių pritarimo, skaičių.
Pasiekę susitarimą dėl sutarties, ES valstybių ir vyriausybių vadovai penktadienį galės dėmesį skirti kitiems darbotvarkės klausimams: pasauliniam atšilimui ir globalizacijai.