Praūžė jau dešimtasis žaidžiančių žmonių festivalis „Homo ludens”. Tai žaidimas žmogaus vaizduote, jo fantazija, o dalyvių žaislai – teatro scena, dailininko teptukas, fotoobjektyvas, skulptūra ar šokis.
„Šis meno forumas yra vienas mėgstamiausių mūsų renginių. Jo neįmanoma išsamiai suplanuoti, nes tai – gyvas organizmas”, – sakė viena „Homo ludens” rengėjų Jonavos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Jurgita Urnikienė. Dauguma darbų, pristatomų per šį meno forumą, atsiranda tiesiog renginių metu, tad žiūrovams jie pateikiami dar garuojantys, kvepiantys šviežiais dažais ar alsuojantys ką tik suvirinto metalo kaitra.
Rengėjai nori pademonstruoti kuo daugiau ir įvairesnių kūrybinės raiškos būdų. Todėl savaitgalio dienomis Jonavoje iš tiesų verda meno katilas – čia kuria iš įvairių „pasviečių” susirinkę žinomi ir dar tik pradedantys menininkai, rodomi spektakliai, kyla skulptūros, rengiamos fotografijų parodos, meno specialistai skaito paskaitas.
Šių metų forumas pradėtas spektakliu „Urvinis žmogus” (jis ypač visus sudomino) ir siaučiant žvarbiam rudens vėjui pristatyta Vilniaus senamiesčio teatro „Šviesos misterija”. Kitomis renginio dienomis nuo ryto iki vakaro Jonavos kultūros centro meno galerijoje išsijuosę dirbo dailininkai – kūrė ne tik ant tradicinės drobės, bet ir dalyvavo tapymo ant stiklo akcijoje „Dešimakė”. Modernaus šokio kauniečių teatras „Aura” (vadovė Birutė Letukaitė) Kultūros centro salėje parodė spektaklį „Aseptinė zona, arba Lietuviškos sutartinės”. Muzikos mėgėjai iki vėlyvos nakties klausėsi klaipėdiečio pianisto Marijaus Kučiko, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesoriaus Prano Narušio ir Klaipėdos universiteto Džiazo katedros studentų grupės „Funk U” muzikavimo.
Baigiantis forumui pagal tradiciją atidengta renginį akcentuojanti skulptūra, kurią paprastai kuria jonaviškiai. Šiemet tai darė šio miesto menininkai Vladimiras Nikonovas ir Linas Kučinskas. Jų kūrinys įkurdintas šalia Jonavos kultūros centro esančiame ir kasmet vis pilnėjančiame „Homo ludens” skulptūrų parke.