Ir toliau gyvensime neblogai, bet turtėsime lėčiau, teigia SEB Vilniaus banko ekspertė

Didžiųjų galimybių ciklas, kuriuo Lietuvos gyventojai galėjo džiaugtis 2004-2007 metais, eina į pabaigą, tačiau ir toliau gyvensime neblogai, bet turtėsime lėčiau, o skolintis privalėsime atsargiau, teigia SEB Vilniaus banko prezidento patarėja ir šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šiemet rudenį sukanka treji metai, kai SEB Vilniaus bankas pradėjo šviesti visuomenę asmeninių finansų valdymo klausimais, o atliekama šeimos finansų analizė leidžia palyginti, kiek šalies gyventojai praturtėjo per pastaruosius trejus metus ir ko galima tikėtis ateityje.

Anot analitikės, dabar esame dukart turtingesni nei prieš šešerius metus, tačiau vis dar vargšai Europos Sąjungoje. Per pastaruosius trejus metus gyventojų turtas augo labai sparčiai, o tą leido per šį laiką 1,6 karto padidėjęs vidutinis darbo užmokestis, 2,4 karto papilnėjusios indėlių sąskaitos bankuose ir triskart padidėjusi vidutinė būsto kaina. Be to, kaupti pinigus bei didinti turtą leido ir galimybių skolintis bei investuoti įvairovė, palanki bankų pozicija teikti paskolas, bendras optimizmas dėl ateities.

„Šiandien gyventojų finansinis turtas siekia 33 mlrd. litų, iš jo indėlių suma bankuose viršija 21 mlrd. litų. Beveik 80 proc. santaupų bankuose laikoma litais – tai tradicinė situacija“, – sakė J. Varanauskienė spaudos konferencijoje ketvirtadienį. Anot jos, gyventojų paskolos šiuo metu viršija indėlių portfelį, tačiau dėl to baimintis nevertėtų, nes 14,6 mlrd. siekiantys būsto kreditai yra padengti nekilnojamuoju turtu, o dar apie 11 mlrd. litų sudaro kitas turtas.

Būsto kreditų našta gyventojams per trejus metus išaugo, bet ne vien dėl to, kad nuo 4 iki 6 proc. padidėjo jų palūkanos – išaugo pačių paskolų sumos. Didžiosios dalies jų gavėjų įmokos už kreditą neviršija 30 proc. šeimos pajamų. Ateityje, pasak J. Varanauskienės, bankams griežtinant skolinimosi sąlygas reikėtų atsargiau vertinti galimybes skolintis.

„Rekomenduojame, kad paskolos įmokos ir pajamų santykis neviršytų 30 proc., o vartojimo paskoloms – 10-20 proc. Taip pat nevertėtų ypač pasikliauti prognozuojamu pajamų didėjimu artimiausioje ateityje, nes realus padidėjimas, įvertinus infliaciją, gali būti gerokai mažesnis“, – teigia ekspertė. Vis dėlto bankų didinamas palūkanas, ypač litais, ji vertina ne vien neigiamai, anot jos, tai gera žinia indėlininkams.

Ekspertės nuomone, sunku prognozuoti, kaip toliau augs gyventojų turtas, kokią įtaką jam padarys infliacija, nes dažnai augančioje Lietuvos ekonomikoje bendri dėsniai laužomi. „Viskas rodo, kad laukiama ne krizės, o ekonomikos lėtėjimo“, – tikino ji.

Žmonių lūkesčius šiuo metu ypač smukdo kylančios kainos. Nors vartotojai tai numatė, tačiau ne tokio lygio kaip dabar. J. Varanauskienės duomenimis, labiausiai dėl pabrangusio būsto nukentėjo pensininkai ir vieniši asmenys, dėl pabrangusio maisto – šeimos, turinčios tris ir daugiau vaikų.

Vis dėlto ekspertė pabrėžia, kad ekonomika kinta cikliškai, tad tai įvertinus ir pasirinkus nuosaikesnę lėšų kaupimo strategiją, pavojus prarasti sukauptą turtą gerokai sumažėja. „Artimiausiu laikotarpiu svarbiausia išsaugoti įgytą finansinę padėtį ir sukauptą turtą“, – teigia ekspertė.

Pavyzdžiui, uždirbantiems 2 tūkst. litų į rankas ekspertė pataria likusias lėšas kaupti indėliuose, ypač jei jų ateityje prireiktų vaikų mokslams ar kitoms reikmėms, o investuoti į vertybinius popierius palankiau didesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Be to, investicijas į vertybinių popierių rinkas reikia planuoti jau ilgesniam – penkerių ir daugiau metų laikotarpiui. „Besirengiantys investuoti trumpesniam laikui turėtų arba pasirūpinti garantijomis, arba tokioms investicijoms skirti tik tą dalį santaupų, kuri nėra reikšminga planuojamoms vartojimo išlaidoms“, – sakė ekspertė.

SEB Vilniaus banko apklausos duomenimis, tik 27 proc. respondentų mano, kad finansinė padėtis per dvylika artimiausių mėnesių pagerės. Prasčiau ateitį vertina ir gaunantys mažesnes, ir didesnes pajamas. Bankas prognozuoja, kad darbo užmokestis 2008 m. augs 15 proc., vidutinė metinė infliacija bus didesnė nei 5 proc., nedarbas sieks 4,7 proc., o dėl palūkanų pokyčių – vertinimai prieštaringi.

Anot analitikės, kaupti turtą turi pradėti ir tie, kurie iki šiol to nedarė, „tačiau sąlygos tam bus ne ypač palankios, o vidutinės“.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.