Ekspertai sako, kad net ir siautėjant infliacijai, apie 80 proc. Lietuvos gyventojų finansinio turto guli taupomosiose ir einamosiose sąskaitose arba „kojinėse” ir nuvertėja. Tai milijardai litų. Tik maža dalis taupančiųjų nebijo rizikuoti ir investuoja.
Vakarų šalių pavyzdžiai rodo, kad pasyviai laikoma tik apie 30 proc. privataus finansinio turto, o kita dalis pinigų aktyviai investuojama. Tačiau dauguma Lietuvos gyventojų santaupas vis dar laiko bankų indėliuose, už kuriuos gauna dvigubai mažesnes palūkanas, nei yra metinė infliacija.
Saugumą griauna infliacija
„Gyventojų pinigų investicijos yra saugios tada, kai jų uždarbis yra didesnis nei infliacijos norma”, – apie gyventojų santaupų bankuose saugumą LŽ sakė klubo „Pinigų srautas” viceprezidentas dr. Audrius Dzikevičius.
Anot jo, žinoma, kad oficialioji metinė infliacijos norma šiais metais sieks 7-8 procentus. „Vadinasi, visos investicijos, kurios per šiuos metus investuotojui uždirbs mažesnę nei 7-8 proc. metinę grąžą, yra nesaugios, nes jų realioji vertė metų gale bus mažesnė nei metų pradžioje”, – teigia ekspertas.
A.Dzikevičius pastebi, kad bankų indėliai akivaizdžiai yra nesaugūs – infliacija didesnė už jų gaunamas palūkanas.
Obligacijų su fiksuota palūkanų norma saugumas priklauso nuo metinės nominalios palūkanų normos. Pasak eksperto, jų pajamingumas dabar tik šiek tiek viršija indėlių palūkanų normas. Obligacijų, susietų su akcijomis ar žaliavomis, nauda priklauso nuo indeksų, su kuriais yra siejama grąža. Iš anksto tiksliai numatyti, kiek bus uždirbta, pasak eksperto, yra neįmanoma. Investicinių ir pensijų fondų grąža, tiesiogiai priklauso nuo tų fondų struktūros – ar tai obligacijų, akcijų, ar mišrūs fondai – bei pasirinktų investavimo krypčių.
„Kaip rodo daugiametė patirtis, akcijų arba į akcijas investuojančių fondų vidutinė metinė grąža siekia 9-12 procentų metinių palūkanų. Tad realiai tik tokios investicijos šiandien gali apsaugoti nuo didelės infliacijos. Taip investuojant nevalia pamiršti šioms investicijoms būdingų rizikos veiksnių”, – pavojus primena ekspertas.
Rizikingas investavimas didėja
Pasaulyje privačių asmenų dalyvavimas investiciniuose fonduose yra daug populiaresnis nei pas mus.
„Per pastaruosius trejus metus Lietuvos žmonės, investuodami į vertybinius popierius, dažniau renkasi akcijas arba į akcijas investuojančius fondus, nes esant tokiam aukštam infliacijos lygiui menka obligacijų grąža vartotojų netenkina. Nėra net ką kalbėti apie bankų indėlius, kuriuose pinigai net nuvertėja. Reikia laiko, kad gyventojų požiūris pasikeistų”, – asmeninio taupymo ir investavimo situaciją šalyje LŽ komentavo UAB FMĮ „Jūsų tarpininkas” finansų makleris Marius Dubnikovas.
Jo teigimu tai, kad žmonės pradėjo aktyviau investuoti, rodo itin išaugęs investicijas valdančių fondų turtas.
Finansų makleris pastebi, kad daugėja pensinio amžiaus žmonių, kurie nebijo dalies asmeninių pinigų nukreipti į investicinius fondus. Pasak specialisto, šie žmonės dažniausiai vadovaujasi „rekomendacijomis iš lūpų į lūpas”. Vadinasi, kažkam tikrai pasisekė prie turimų lėšų sukaupti dalį pinigų.
Nėra universalaus recepto
SEB Vilniaus banko investavimo paslaugų vadovė Ingrida Sklėnienė LŽ sakė, kad tarp banko klientų dabar labiausiai paplitęs investicinis gyvybės draudimas. Investicinio gyvybės draudimo pagrindinė paskirtis – finansinės apsaugos užtikrinimas, o galimybė kartu investuoti dar padidina paslaugos patrauklumą.
Tyrimai rodo, kad net 67 proc. šalies gyventojų svarstė galimybę apsidrausti investiciniu gyvybės draudimu.
„Kiekviena investavimo priemonė turi savo klientą. Nėra universalaus recepto taupantiesiems, ką reikėtų rinktis. SEB Vilniaus banke indėlius dabar laiko 100 tūkst. klientų, o investavimo paslaugomis naudojasi 90 tūkst. žmonių. Šiuo metu indėlių palūkanos tik iš dalies kompensuoja indėlių sąskaitose laikomų lėšų nuvertėjimą dėl padidėjusios infliacijos, tačiau indėliai tebėra populiarūs, o investavimo priemones išbandė dar ne visi klientai. Siekdami paskatinti klientus geriau subalansuoti kaupimą ir investavimą, dabar siūlome už indėlį gauti iki 11 proc. metinių palūkanų, jei kartu įsigyjama ir investavimo priemonių”, – sakė I.Sklėnienė.
Baimė prarasti
DnB NORD banko dukterinės investicijų valdymo įmonės generalinis direktorius Mindaugas Vaičiulis LŽ sakė, kad obligacijos su fiksuotomis palūkanomis ir obligacijos, susietos su akcijų indeksais, tarp privačių investuotojų yra ypač populiarios.
„Galima uždirbti beveik tiek, kiek investuojant į akcijas, ir išvengti investicijoms į akcijas galimo nuostolio. Nors uždirbama šiek tiek mažiau, bet atsiranda apsauga. Saugumas labiausiai pritraukia klientus”, – aiškina investicijų į obligacijas populiarumą M.Vaičiulis.
„Jeigu pinigai būtų laikomi terminuotame indėlyje, tai po metų tikėtinas vos 4 proc. prieaugis, jeigu pasirenkamos obligacijos, susietos su fondais, – 8 proc., o investuojant akcijų fonde – 11 proc.”, – tikina M.Vaičiulis.
Žmonės bankams patiki labai įvairias sumas. Yra investicijų po milijoną, po pusę milijono litų, yra ir po 50 litų kas mėnesį. Anot pašnekovo, mėnesines įmokas renkasi trečdalis klientų. Ši dalis žmonių nėra sukaupę santaupų, bet tai yra būdas ne tik atidėti, bet investuojant ir papildomai uždirbti.
Lenktynės dėl vertės
Investicinio produkto pasirinkimas priklauso nuo kliento tikslo, kiek ir per kurį laiką jis nori uždirbti.
„Sunku išskirti, kurie investavimo būdai yra populiariausi, bet daugiausiai žmonės investuoja per pensijų fondus arba gyvybės draudimą. Juos vilioja tai, kad nuo sumokėtos per metus sumos galima susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį”, – LŽ sakė „Hansabanko” Investicinių produktų pardavimo valdymo departamento direktorius Igoris Ryklys.
Anot pašnekovo, tie, kurie drįsta spekuliuoti, renkasi gerokai rizikingesnes akcijas. Jis tikina, kad šiais metais norinčiųjų aktyviai investuoti yra daugiau. Norintieji rizikuoti mažiau, bet aplenkti infliaciją, šiame banke renkasi investicinį indėlį.