Gyvų tėvų našlaičių valstybė

Šimtams tūkstančių lietuvių geresnio gyvenimo ieškant užsienyje, Lietuvoje kilo daug problemų. Tačiau skaudžiausiai emigracija palietė tūkstančius vaikų, kurie prisiglaudę pas senelius, gimines ar visai svetimus žmones laukia grįžtančių tėvų.

Užsienyje dirbančių tėvų Lietuvoje palikti vaikai atsidūrė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) akiratyje. Šiandien su šiuo reiškiniu susijusias problemas ir galimus jų sprendimo būdus aptars Seimo ir PLB komisija.

Bandė žudytis

Paauglės Vilijos istoriją gerai žino daugelis alytiškių. Negalėdama susitaikyti, kad mama išvyko dirbti į užsienį, mergaitė ne kartą bandė žudytis. Pirmąkart ant Nemunu plaukiančių ledo lyčių šokinėjančią paauglę iš mirties glėbio išplėšė žvejys.

Anot Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Virginijos Vaitkevičienės, Vilija buvo prižiūrėtas vaikas. Ja rūpinosi močiutė ir toje pačioje laiptinėje gyvenantis tėvas, motina taip pat domėjosi, kaip jai sekasi.

Kurį laiką manyta, kad Viliją ištikusi emocinė krizė įveikta. Tačiau apgaulinga ramybė truko trumpai, per kelerius metus mergaitė dar ne kartą žudėsi – šoko nuo tiltų. „Po kiekvieno tokio atvejo kviesdavomės motiną ir aiškindavome, kad ji negali palikti dukros, o pati išvažiuoti į užsienį. Už vaiko nepriežiūrą ją net baudėme administracine tvarka. Dabar Vilija su motina gyvena Londone”, – teigė nepilnamečių reikalų inspektorius Dalius Skliutas.

Kai prieš trejus metus Lietuvai atsivėrė Europos Sąjungos sienos, į Bendrijos senbuves plūstelėjo tautiečiai iš visos Lietuvos. Tarp jų buvo ir daug marijampoliečių.

„Daug nusiskundimų dėl be priežiūros paliktų vaikų nesulaukėme. Tik dukart mūsų specialistams teko domėtis, kaip gyvena tokie vaikai”, – LŽ teigė Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Popierienė.

Vieną kartą domėtasi penkiolikmete paaugle ir jos prižiūrimais dviem darželinio amžiaus broliu bei sesute, kitu atveju – viena be tėvų priežiūros likusia ir pernelyg smagiai gyventi pradėjusia nepilnamete. „Pirmu atveju globoti vaikus apsiėmė močiutė, antru – iš užsienio grįžo merginos motina ir linksmybės liovėsi”, – pasakojo N.Popierienė.

Praranda daug galimybių

Biržų rajone šiuo metu yra 135 vaikai, kurių tėvai išvykę į užsienį. Suskaičiuota, kad be tėvų priežiūros gyvena 71 berniukas ir 64 mergaitės. Didžiuma vaikų palikti senelių priežiūrai, dalis prisiglaudė tetų ir dėdžių šeimose, penkiais išvykusių tėvų vaikais rūpinasi suaugę broliai ir seserys, aštuoni gyvena patys sau.

Dauguma paliktų vaikų yra nuo 11 iki 15 metų. Tėvai buvo priversti palikti 21 dar nė mokyklos nepradėjusį lankyti vaikutį. Biržų rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Giedra Gedvilienė teigė, kad paliktų mažų vaikų gali būti ir daugiau, nes duomenys apie be priežiūros paliktus vaikus rinkti tik iš mokyklų bei darželių.

G.Gedvilienė atkreipė dėmesį, jog tik trečdalis į užsienį išvykstančių tėvų pasirūpino sutvarkyti laikinosios globos dokumentus paliekamiems vaikams. „Nesant dokumentais įvardytų globėjų, paliktų vaikų mokytojai nežino, ką kviesti į tėvų susirinkimus, negavę oficialių globėjų parašo gydytojai negali tokiems vaikams teikti pagalbos. Pagaliau šiems vaikams užkertamos galimybės išvykti iš Lietuvos. Žmonės yra skundęsi, kad vaikams nupirkti bilietai skristi į užsienį, aplankyti ten išvykusių tėvų, tačiau, neturėdami notaro patvirtinto tėvų sutikimo vaikai keliauti negali”, – sakė G.Gedvilienė.

Nori globos instituto

Šiandien pasikvietę įvairius ekspertus ir valstybinių institucijų atstovus parlamentarai ir PLB atstovai aiškinsis, kaip spręsti Lietuvoje paliktų vaikų problemas. Pasak Seimo ir PLB komisijos pirmininkės, Seimo narės Laimos Mogenienės, tai būtina padaryti kuo skubiau, nes be tėvų likusiems vaikams kyla daugybė psichologinių ir socialinių sunkumų. „Tėvai išvažiuoja vaikams uždirbti geresnio duonos kąsnio, tačiau šiuos palieka tragiškomis sąlygomis. Dėl to nukenčia ir jų mokslai, ir psichinė būsena. Mūsų kolegos užsienyje sako, kad tokie vaikai yra gyvi našlaičiai, nes turi tėvus, kurių nėra šalia”, – pažymėjo L.Mogenienė.

Tačiau valdžia į paliktų vaikų problemas kol kas žiūri paviršutiniškai. Svarstoma galimybė kurti privalomą globėjų registravimo sistemą, tačiau nesprendžiama, kaip padėti be tėvų priverstiems augti vaikams.

Specialaus globos instituto idėja jau kelis mėnesius sklando Seime ir kitose institucijose. Galvojama kurti įstaigą, kurioje uždarbiauti vykstantys tėvai turėtų registruoti Lietuvoje paliekamų vaikų globėją. „Būtina, kad išvažiuojantys tėvai ne šiaip sau paprašytų kaimynės, jog ji užbėgtų pažiūrėti, kaip laikosi palikti vaikai, o juos prižiūrėti įpareigotų žmogų”, – aiškino L.Mogenienė. Taip pat manoma, kad reikėtų tikrinti tokių žmonių tinkamumą prižiūrėti vaikus, nes jie turėtų prisiimti visas globėjui priklausančias teises ir pareigas: rūpintųsi vaikų gerove, auklėjimu.

Pagalbos centrai

Kol kas neaišku, kaip valstybė galėtų padėti psichologinių problemų kamuojamiems paliktiems mažamečiams. Pasak L.Mogenienės, pirmiausia reikia keisti jaunų tėvų, manančių, kad išvažiuodami uždarbiauti ir palikdami vaikus jie nesukelia atžaloms dvasinio diskomforto, požiūrį. „Psichologai pabrėžia, kad jauni žmonės nesuvokia savo atsakomybės auklėjant vaikus. Lietuvoje įprasta manyti, kad uždirbus pinigų galima užlopyti visas auklėjimo ir dėl išsiskyrimo atsiradusias tarpusavio ryšio skyles”, – lietuvių požiūrį į vaikus kritikavo parlamentarė.

Tokios globos įstaigos idėjai pritaria ir PLB. Tačiau išeiviai norėtų, jog Lietuvoje rastųsi vaikams skirtų centrų. „Mums rūpi, kad iškilus problemoms veiktų atskiras mechanizmas, kuris galėtų padėti uždarbiauti išvykusių tėvų vaikams”, – LŽ sakė PLB pirmininkė Regina Narušienė.

Jos nuomone, pagalbos reikalingiems vaikams geriausiai galėtų padėti arčiausiai jų – mokyklose ar savivaldybėse – įsikūrę specialūs pagalbos centrai. Pasak PLB pirmininkės, dėl tokių centrų geriau jaustųsi ne tik vaikai, bes ir juos Lietuvoje paliekantys tėvai.