Klaipėdos uoste dirbs tik pensinio amžiaus narai?

Pernai darbo metu žuvo 58 metų naras klaipėdietis – po vandeniu sustojo jo širdis. Sovietmečiu narai į pensiją būdavo išleidžiami nuo 50 metų, nes jų veikla priskiriama prie sunkių fizinių ir pavojingų darbų. Dabar Lietuvoje jiems jokių išlygų nedaroma – turi dirbti kaip ir visi – iki 62,5 metų.

Narų darbo sąlygos reikalauja itin gero fizinio pasirengimo, jų sveikata turi būti kaip kosmonautų, nes, be kitų dalykų, po vandeniu jiems tenka tampyti ant savo pečių sunkią įrangą.

Bėga į Norvegiją

Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Narų rengimo skyriaus viršininko pavaduotojas Gintautas Joknys sako, jog jau dabar vidutinis Klaipėdos uoste dirbančių narų amžius – 44,5 metų. Pasak jo, jeigu uosto įmonės nesusizgribs ir nepriims į darbą jaunų šios profesijos atstovų, tai po šešerių metų jų narų amžiaus vidurkis bus jau 50 metų. Sovietmečio laikais tai reikštų, kad uostas liktų be narų. Šiuo metu visoje Lietuvoje narai profesionalai yra skaičiuojami tik dešimtimis, galima sakyti, tai viena iš gana retų profesijų.

Narų mokymas yra mokamas. Vieno naro parengimas bendrovei kainuoja 3 tūkst. Lt. Žinia, ir narai, kaip ir kitų profesijų atstovai, Lietuvoje įgavę profesinių įgūdžių, ieško darbo užsienyje, kuriame gauna kur kas didesnius atlyginimus. Neretai jie išvyksta dirbti į Norvegiją, į lašišų inkubatorius tinklų valyti. Tačiau Klaipėdos uosto bendrovėms, G. Joknio manymu, tai neturėtų būti kliūtis norint iš anksto pasiruošti narus. Būdų, priverčiančių atidirbti už apmokėtą mokslą, yra įvairių. Pasako jo, uosto bendrovės turėtų susirūpinti jau dabar būsima problema. Iki šiol joms rengiamas tik vienas kitas naras.

Mokosi 5 savaites

Narus profesionalus, galinčius būti samdomais ir dirbti techninius darbus po vandeniu bei gelbėtojais, rengia vienintelė įstaiga Lietuvoje – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Narų rengimo skyrius, esantis Klaipėdoje. Jis turi Švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją. Pernai skyrius, šiuo metu turintis 6 darbuotojus, tarp jų du dėstytojus ir gydytoją, atšventė 10 metų jubiliejų.

Narų mokslo trukmė – 5 savaitės. Savaime suprantama, skyriuje jie gauna tik pačius pagrindus, išmoksta nardyti, o tobulėja jau kiekvienas individualiai dirbdamas naro darbą.

Rengiant narus vadovaujamasi susisiekimo ministro patvirtintomis Narų darbų bendrosiomis saugos taisyklėmis. Jos – pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis narų, galinčių dirbti iki 60 metrų gylyje, darbą. Jų kvėpavimui yra naudojamas suslėgtas oras.

Visiems, išskyrus kariškius

Skyriaus parengti narai dirba vidaus vandenyse, uosto akvatorijoje ir jūroje. Paprasčiau pasakius, čia rengiami narai visoms įmonėms ir organizacijoms, priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms, išskyrus kariškius.

Narų rengimo skyriuje specialistai mokomi pagal 4 programas: narai, plaukikai gelbėtojai, nėrimo ir narų darbo vadovai. Vieni pastarųjų atsako tik už darbą konkretaus nėrimo metu, kiti – už narų veiklos organizavimą įmonėje.

Narų sveikata turi būti nepriekaištinga. Ateinantys mokytis į Narų rengimo skyrių turi turėti asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie tinkamumą dirbti naru. Be to, jie čia dar kartą tikrinami: barokameroje, kurioje slėgis atitinka 10-15 m gylį, tikrinamos ausų barofunkcijos, t. y. ar žmogus sugebės išlyginti slėgį vidurinėje ausyje. Žinoma, narai yra mokomi tai padaryti, tačiau žmonės, turintys ausų problemų, šiam darbui netinka.

Per metus skyrius išleidžia po dvi narų grupes, kurių kiekvienoje būna iki 12 žmonių. Be to, čia kasmet atestuojami narai iš visos Lietuvos. Taisyklės reikalauja, kad kiekvienas naras kasmet būtų atestuojamas. Šiemet jau atestuoti 32 povandeninių techninių darbų narai.

G. Joknio teigimu, Narų rengimo skyrius yra aprūpintas visa būtina įranga. Suprantama, norėtųsi turėti naujausią ir moderniausią pasaulyje, tačiau galimybės ribotos. Pasak viršininko pavaduotojo, gerai būtų įsigyti įrangą, su kuria būsimiems narams tenka dirbti uosto bendrovėse. Skyriuje jiems būtų paprasčiau išmokti ja naudotis.

Nardytis mokomasi ir baseine, ir atviruose vandens telkiniuose. Nerti į didesnius gylius važiuojama mokytis į Platelių ežerą, nes čia gana skaidrus vanduo ir tinkamas gylis.

Mokosi ir muitininkai

„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė įsigis narų katerį, kad turės narus. Taigi kateris jau pargabentas, ir muitinė jau turi tris pirmus narus. Nėrimo vadovų kursuose sutikome muitininkus narus Gintarą Butą ir Jurijų Nevarą. Pasak Gintaro iš mobiliosios grupės, visi trys muitinės narai yra savanoriai, o jam naro darbas dar ir patinka. Beje, kol kas dar tikrinti į uostą atplaukiančius laivus pasitelkiant narus nepradėta, vyksta pasiruošimo darbai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.