Dėl kremavimo – politikų lenktynės

Lietuva kantriai laukia, kol jos išrinktieji apsvarstys kremavimą įteisinančius įstatymo projektus. Tiesa, susidaro įspūdis, jog kai kurie Seimo nariai net nežino, apie ką kalba tuose svarstymuose.

Laidojimas Lietuvoje – bene mažiausiai reglamentuota gyvenimo sfera. Specialistai sako, kad tam skirtas įstatymas buvo reikalingas jau seniai, tačiau net ko nors panašaus iki šiol nėra buvę.

Vis dėlto prognozuoti, ar jis atsiras, yra sunku – parlamentarai patys nebežino, kokius projektus svarsto.

Savaitės pradžioje Seime vyko kremavimo įstatymo projekto klausymas, inicijuotas Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK).

Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas paaiškino, kad šį projektą yra pateikusi Vyriausybė, o dėl klausymuose keltų aktualijų bei problemų siūlė kreiptis į savo vadovaujamo komiteto narę Aldoną Staponkienę.

Ši, paklausta, kas projekto autorius, nurodė Vidą Mariją Čigriejienę. Tuo tarpu pastaroji parlamentarė dievagojosi, kad jos kartu su kolega Antanu Matulu inicijuoto Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projekto klausymas turi vykti tik po poros dienų.

Dvelkia naftalinu

„Man nesuprantama, kokia intencija šiandien buvo svarstytas Kremavimo projektas, nors Sveikatos komitetas yra pagrindinis, ir būtent mes darome klausymus“, – piktinosi pastarojo narė V. M. Čigriejienė.

Pasak jos, Vyriausybės siūlytasis įstatymo projektas apima tik kremavimą ir užregistruotas dar 2002 metais.

„Jis svarstytas 2003 metais, ir įstrigo J. Sabatausko komiteto stalčiuose. Nežinau, kokią senieną jie dabar ištraukė. O mes norime sujungti visus įstatymus ir padaryti vieną gerą, apimantį visus aspektus: balzamavimą, kremavimą, laidojimą žemėje“, – vieną projektą peikė, o savąjį gyrė Seimo narė.

Beje, dar vieną projektą ruošia ir Vyriausybės pavedimu sudaryta Laidojimo paslaugų darbo grupė.

„Nežinau, kodėl TTK atsibudo po trejų ar keturių metų – niekas pietų neruošia prieš savaitę, nes kažin, ar tada jie tinka valgyti“, – stebėjosi ir pastarosios grupės grupės narys, Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos (LRPA) valdybos pirmininkas Gintautas Gylys.

Bėgimas į bedugnę?

V. M. Čigriejienės inicijuotame projekte numatyta, kad jis turėtų įsigalioti nuo Naujųjų metų. Nesnausti ketina ir Kremavimo įstatymo projekto rengėjai, norintys, kad šis Seime būtų pradėtas svarstyti jau lapkritį.

Tačiau A. Staponkienė iškart suabejojo, ar Kremavimo įstatymo projektas bus pradėtas svarstyti numatytu laiku, nes kartu su juo ketinama sieti ir kitus projektus. „Gal dar atsiras kokių klausimų, nes valstybėje tai naujas dalykas“, – spėjo ji.

Kur kas optimistiškesnėmis prognozėmis galėjo pasigirti Vyriausybės darbo grupės atstovas, tikinęs, kad darbai baigti „98 proc.“ G. Gylio žiniomis, Seimą šis projektas turėtų pasiekti per kelias savaites.

„Man tai panašu į lenktynes, kieno parengtas projektas bus priimtas, bet dar labiau primena bėgimą į bedugnę. Gal tai artėjančių Seimo rinkimų įžanga su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm arba kai kurių žmonių atsakomybės stoka?“ – spėjo jis.

„Kepa“ pusfabrikačius

Anot A. Staponkienės, Kremavimo įstatymo projekto klausymuose daugiausiai diskusijų sukėlė klausimas, kaip užtikrinti, kad palaikų kremavimas neturėtų neigiamų pasekmių juridiniu aspektu ir kaip įvykdyti mirusiojo valią dėl kremavimo.

Klausymuose, kuriuose dalyvavo nemažai teisininkų, esą daugiau skirta dėmesio įvairių trūkumų, reikalaujančių papildymų, analizei. Juos parlamentarė pavadino „neatidirbtomis smulkmenomis“.

V. M. Čigriejienės inicijuoto įstatymo projekto tikslas – sukurti vieną pagrindinį įstatymą, kuris reglamentuos mirusių žmonių palaikų tvarkymą bei apjungtų iki šiol Lietuvoje nereglamentuotas sritis – kremavimą ir balzamavimą, palaikų naudojimą medicinos įstaigose mokymo tikslais.

Tačiau pastarąjį projektą sukritikavo G. Gylys.

„Jei jį mes priimsime tokį, koks jis yra dabar, bijau, vėl gausime taisyti ir daryti iš naujo. Žmogus negali būti pusiau nėščias. Lygiai tas pats ir su įstatymu. Gal mūsų seimūnai ir įpratę daryti pusfabrikačius“, – teigė jis.

Anot G. Gylio, Vyriausybės ruošiamas įstatymas bent iš dalies sudėlioja taškus ant „i“, kad įmonės, užsiimančios šia veikla galėtų pradėti dirbti civilizuotai. Be to, jame kalbama apie visumą – nuo mirties momento iki palaidojimo.

Šiuo metu Lietuvoje nėra vieno palaikų tvarkymą reglamentuojančio įstatymo. Dabar mirusieji tvarkomi ir laidojami remiantis Civiliniu kodeksu, Kapinių tvarkymo taisyklėmis ir keliais kitais teisės aktais.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.