Gumine valtimi į atvirą jūrą – priminti solidarumo idėjų

Trys lenkų keliautojai, savo žygiais ne kartą stebinę pasaulį, vėl priminė apie save. Šįkart Marekas Kaminskis, Miroslavas Kukulka bei Voitekas Ostrovskis pripučiama valtimi sumanė apiplaukti kone visą Baltijos jūrą ir taip paminėti 25-ąsias Lenkijos judėjimo „Solidarumas” metines.

Planavę užsukti ir į Lietuvos uostamiestį, keliautojai, deja, čia neatvyko, mat koreguoti kelionės maršrutą juos privertė blogas oras. Lenkai buvo priversti apsistoti kaimyniniame Liepojos uoste.

Neplanuota kelionė

Artėjant prieš ketvirtį amžiaus įkurto judėjimo jubiliejui, keliautojai sako jau žinoję, kad šią progą paminės ypatingai ir būtinai susies su jūra. Ilgiau nei du dešimtmečius pažįstami draugai nutarė gumine valtimi nuplaukti iki Arkties vandenyne esančios Špicbergeno salos. Tačiau kelionės į tarp Europos bei Šiaurės Amerikos esančią salą organizavimas užtruko, todėl bijodami, kad pavėluos paminėti metines, keliautojai ekspromtu nusprendė plaukti ne mažiau ekstremaliomis sąlygomis.

Tinkama jiems pasirodė Baltijos jūra, kurioje praėjusią savaitę siautėjo ne viena audra. Be to, jie nutarė aplankyti visas Baltijos šalių valstybes, kurių kovas už nepriklausomybę lenkai prilygino „Solidarumo” judėjimui. Jis, 1980-aisiais prasidėjęs Lenkijoje, buvo pirmasis politiškai nepriklausomas judėjimas tuometiniame Rytų bloke.

Tobulino valtį

Pontoninė valtis „Parker-750” naudojama gelbėjimo darbams Atlanto vandenyne, tačiau šį kartą ji buvo paruošta būtent kelionei po Baltijos jūrą. Čia sumontuotos amerikiečių bei danų gamybos navigacinės įrangos dėka galima pastebėti netoli esančius laivus ir kitus objektus, prisišaukti pagalbą, sužinoti orų prognozę. Su šia įranga laivelį mato ir uostų tarnybos.

Valtyje yra 4 sėdimos vietos bei bagažo skyrius, tačiau nėra stogo, todėl nuo lietaus keliautojus saugo tik neperšlampami rūbai. Variklis – visiškai naujas, lenkiškas, su kuriuo 2 tonas sverianti valtis pasiekia iki 50 mylių per valandą greitį. Tokio tipo, tik kur kas mažesnę valtį yra įsigijęs vienas iš ekspedicijos dalyvių Miroslavas Kukulka.

Valtį „Parker-750” keliautojams skyrė Gdynės jūrų akademija. Ji taip pat finansavo visą kelionę.

Neapsiriko

Iš Lenkijos kurorto Sopoto rugpjūčio 8-ąją išplaukę ir vos pusdienį jūroje praleidę keliautojai suprato, kad kelionė per Atlanto vandenyną į Špicbergeno salą būtų buvusi netgi lengvesnė. Laivelio kapitonas Miroslavas Kukulka, ne kartą plaukiojęs panašia valtimi, sakė, kad atstumą, paprastai įveikiamą per 2-3, šįkart jie įveikė tik per dešimt valandų.

Rygos įlankoje keliautojus užklupo tokia audra, kurios metu ne tik nieko aplink nematę, bet ir vos galėję judėti. Visos beveik savaitę trukusios kelionės metu keliautojai net negalėjo prisėsti, todėl dukart nakvojo krante. Dėl audringų orų jie neaplankė maršrute numatytų Talino ir Klaipėdos. Dėl to planuotas susitikimas su Lenkijos garbės konsulu Klaipėdoje Tadeušu Maciola įvyko Liepojoje, kur įgula stabtelėjo prieš išplaukdama į Sopotą.

Išplaukus iš Gdansko jiems pavyko aplankyti Švedijos miestus Karlskroną bei Visbį ir Latvijos sostinę Rygą. Lyg būtų maža įspūdžių, pavakarieniavę keliauninkai iš Liepojos į namus nutarė plaukti šeštadienio naktį lyjant lietui. Jų manymu, iki ankstaus ryto jie turėjo pasiekti Sopotą. Iš viso lenkai audringa jūra nuplaukė beveik 2200 kilometrų.

Bendra aistra – kelionės

Prieš ketvirtį amžiaus Lecho Valensos įkurto „Solidarumo” idėjoms pritarė ne tik bene visi Lenkijos darbininkai, kurių interesus gynė šis judėjimas, bet ir tuo metu dar studijavę dabartiniai keliautojai. Dalyvaudami tuomet nelegaliomis laikytose akcijose bendražygiai ir susipažino, o šiuo metu kartu yra apkeliavę jau kone pusę pasaulio. Valties kapitonas M. Kukulka šiuo metu dėsto Gdynės jūrų akademijoje. Jis sakė laisvalaikį leidžiantis labai aktyviai, todėl jau neatsimenąs, kada paskutinį kartą žiūrėjo televizorių.

M. Kaminskis – rašytojas, žurnalistas, garsiausias iš valties įgulos. Paklausus jo profesijos, šypsodamasis atsakė esąs tiesiog keliautojas. Surengęs ne vieną dešimtį ekspedicijų, praėjusiais metais jis išgarsėjo visame pasaulyje, kai su neįgaliu šešiolikmečiu Janeku Miela slidėmis nukeliavo iki Šiaurės ašigalio. Keliautojas neseniai Lenkijoje pristatė didelio tautiečių dėmesio sulaukusią knygą „Kartu ašigalyje”, kurioje aprašė pastarąją kelionę.

V. Ostrovskis – operatorius, filmuojantis bendras, beje, kaip ir pastarąją, ekspedicijas. Jis iš visų ekspedicijos dalyvių kalbėjo mažiausiai, tačiau vos pasirodžius garbės konsului bei žurnalistams išsitraukė kamerą ir vietoj pasisveikinimo sėdėdamas valtyje keletą minučių filmavo. Vėliau, kaip ir po kitų kelionių, iš filmuotos medžiagos jis kurs dokumentinį filmą.

Visi keliautojai – „Solidarumo”idėjų šalininkai bei buvusio Lenkijos prezidento Lecho Valensos bendražygiai.

Pagalbos kreipėsi į garbės konsulą

Keliaudami lenkai ne tik paminėjo „Solidarumo” sukaktį. Jie atplukdė kvietimus į rugpjūčio 31-ąją Gdanske vyksiančius šio jubiliejaus minėjimo renginius didžiausių Lietuvos miestų merams. Perduoti juos Artūrui Zuokui, Arvydui Garbaravičiui bei Rimantui Taraškevičiui keliautojai paprašė garbės konsulo T. Maciolos.

Per jubiliejaus iškilmes numatytas ir susitikimas su „Solidarumo” pradininku, buvusiu Lenkijos prezidentu Lechu Valensa. Keliauninkai panašiai buvo sutikti ir Karlskronos mieste. Ten juos pasveikino Lenkijos konsulė Švedijoje Magdalena Kurčevska-Svenson.

Valdas Pryšmantas

„Vakarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.