Šalių reikalavimai negriauna optimizmo

Europos vadovai tiksi Lisabonoje padaryti galą du metus trukusiai politinei krizei – įveikti šalių nesutarimus ir pasirašyti Reformų sutartį, kuri pakeis atmestąją ES Konstituciją.

Varšuva siekia pakeisti balsavimo tvarką; Roma nori daugiau vietų Europos Parlamente; Viena susirūpinusi užsienio studentų antplūdžiu; Sofijai nepatinka „euro” rašyba. Visos šios problemos tebedrąskė Europos Sąjungą likus vos kelioms dienoms iki viršūnių susitikimo Lisabonoje, per kurį ES vadovai turi pritarti naujai ES sutarčiai.

Tačiau šiuo metu pirmininkaujanti Portugalija nemano, jog šie nesutarimai pakankamai rimti, kad dėl jų būtų blokuota visa Reformų sutartis. Šį mėnesį 27 ES narių teisės ekspertai, kalbininkai ir diplomatai pavertė politinį mandatą, dėl kurio birželį sutarė ES vadovai, sutarties projektu. Dabar Lisabonoje spalio 18-19 dienomis ES vadovai turi patvirtinti galutinį tekstą.

Reformų sutartis numato stipresnį vadovavimą išsiplėtusiam 27 narių blokui, veiksmingesnę užsienio politiką ir demokratiškesnį sprendimų priėmimą, ji pakeis neįsigaliojusią ES Konstituciją, kurią 2005 metais per referendumus atmetė prancūzų ir olandų rinkėjai.

Diplomatai baiminasi, kad viršūnių susitikimą neigiamai paveikti gali Lenkija, kuri rengiasi parlamento rinkimams spalio 21 dieną. Tačiau prieš viršūnių susitikimą pirmadienį Liuksemburge susirinkę ES užsienio reikalų ministrai pareiškė optimizmą, kad Reformų sutartis bus pasirašyta, o diplomatai net ketina įtraukti naujų punktų į darbotvarkę, kad vadovai turėtų ką veikti.

Reformų sutartis, labai panašiai kaip ir atmestoji Konstitucija, numato ES prezidento postą nuo 2009 metų, daugiau galių ES užsienio politikos vadovui, paprastesnę ir demokratiškesnę sprendimų priėmimo sistemą, taip pat daugiau galių Europos bei nacionaliniams parlamentams.

Jei lyderiai dėl visko susitars, sutarties tekstą dar turės ratifikuoti visos 27 narės – procesas, kuris gali apimti rizikingus referendumus kai kuriose šalyse.

Nors Airija yra vienintelė, kurią Konstitucija įpareigoja atsiklausti savo piliečių, kitose šalyse, ypač Jungtinėje Karalystėje, jaučiamas spaudimas taip pat leisti piliečiams pasisakyti, o tai gali liūdnai baigtis sutarčiai.

Paskutinės kliūtys, kurias reikia įveikti

* Lenkijos reikalavimas, kad į Reformų sutartį būtų įtrauktas sprendimų blokavimo mechanizmas, leidžiantis šaliai atidėti svarbių sprendimų vykdymą, net jei ji neturi pakankamai balsų jį užblokuoti. Kitos šalys tam prieštarauja, nes būgštauja, kad tai, kas dabar yra išimtis, pavirs įprastu dalyku, kuris ateityje neleis ES priimti svarbių sprendimų;

* Italijos nepasitenkinimas nauju vietų paskirstymu Europos Parlamente, dėl kurio ji praras lygias su Prancūzija ir Jungtine Karalyste balsavimo teises. Italijos ministras pirmininkas ir buvęs Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi patikino, kad jo šalis dėl to nemėgins blokuoti sutarties, bet gali reikalauti išbraukti iš teksto vietų paskirstymo planą;

* Sofijos paskutinės minutės reikalavimas, kad Europos valiuta bulgariškame sutarties tekste kirilica būtų rašoma „evro”. Nepaisant Europos Centrinio banko pasipriešinimo bet kokiai alternatyviai žodžio „euras” rašybai, Bulgarija gali gauti, ko nori;

* Austrijos prašymas taip suformuluoti sutartį, kad ji netrukdytų riboti užsienio studentų, užsirašiusių į jos universitetus, skaičiaus. Neseniai Austrijos medicinos mokyklas užplūdo daugaiusia vokiečių studentai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.