Teisėjų algų byloje gali tekti tirti valstybės finansus

Šiaulių teisėjų algų byloje, kurioje keturi Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjai prašo priteisti jiems neišmokėtas atlyginimų dalis, gali tekti skirti ekspertizę, kuri turėtų nustatyti, ar 1999 metais Lietuvą buvo ištikusi ekonominė krizė.
Kitame posėdyje spalio 30 dieną šalims – teisėjų atstovui bei Teisingumo ir Finansų ministerijų atstovams – bus siūloma spręsti dėl tokios ekspertizės reikalingumo ir kokius klausimus jie norėtų užduoti ekspertams.

Ankstesniuose posėdžiuose teisėjų atstovas įrodinėjo, kad prieš teisėjų atlyginimų sumažinimą, t.y. 1999 metais, akivaizdžios ekonominės krizės nebuvo, o Teisingumo bei Finansų ministerijų atstovai teigė, kad krizė akivaizdžiai buvo.

Pirmadienį Apeliacinis teismas turėjo paskelbti, ar tenkina kolegų iš Šiaulių administracinio teismo ieškinį dėl sumažintų algų. Tačiau žadėtas sprendimas paskelbtas nebuvo, nes kolegija nusprendė pasiūlyti atlikti ekspertizę.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad, sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, turi būti ištirtas teisėjų atlyginimų sumažinimo atitinkamu laikotarpiu teisėtumas.

Kadangi tarp bylos šalių kyla ginčas dėl Lietuvos valstybės ekonominės ir finansinės būklės teisėjų atlyginimų sumažinimo metu ir vėliau, teismas mano, jog būtina svarstyti dėl ekspertizės skyrimo, pranešė Apeliacinio teismo atstovė spaudai.

Keturi Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjai prašo priteisti skirtumą tarp iki 2000 m. sausio 1 d. gauto darbo užmokesčio ir nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2003 m. vasario 1 d. mokėto sumažinto darbo užmokesčio.

Iki 2000 m. sausio 1 d. teisėjai, vadovaujantis 1997 m. birželio 30 d. Vyriausybės nutarimu, gaudavo nustatyto dydžio tarnybinį atlyginimą, taikant 2,5 dydžio koeficientą.

1999 m. gruodžio 28 d. Vyriausybės nutarimu šį koeficientą sumažinus iki 1,75, teisėjams nuo 2000 m. pradžios pradėtas mokėti mažesnis tarnybinis atlyginimas. Nors 2000 m. rugpjūčio pabaigoje priėmus Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą 1999 m. Vyriausybės nutarimas, kuriuo koeficientas buvo sumažintas, neteko galios, teisėjams ir toliau buvo mokamas mažesnis atlyginimas, negu iki 2000 m. pradžios.

Vilniaus apygardos teismas 2003 m. kovo 28 d. teisėjų ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, 2003 m. spalį gavo ieškovų prašymą sustabdyti bylą, iki bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų, kurie turėtų būti taikomi šioje byloje, atitikimo Konstitucijai. Teismas šį prašymą tenkino ir bylą sustabdė.

2006 m. kovo mėn. Konstitucinis Teismas savo nutarime nustatė, kad turi būti 3 sąlygos, kurioms esant galima mažinti teisėjų atlyginimus: turi būti susiklosčiusi akivaizdžiai sunki ekonominė padėtis; sumažinimas turi būti tik laikinas; sumažinimas būtų teisėtas, jei dėl ekonominės padėties atlyginimai būtų mažinami visiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams.

Aukščiausiasis Teismas šiemet vasarį konstatavo, kad Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus bei socialines garantijas.

Apeliaciniame skunde teisėjai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti ieškinį. Ieškovų nuomone, teisės aktų priėmimas, kuriais teisėjams mažinamas darbo užmokestis, yra neteisėti veiksmai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.