Jau tris savaites Klaipėdoje svečiuojasi būrys užsienio studentų, pasišovusių pramokti lietuvių kalbos. Universiteto humanitarinių mokslų fakultete kasdien lankantys paskaitas 36 studentai atvyko iš įvairiausių šalių: Prancūzijos, Turkijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų.
„Didžioji dalis šių studentų yra priimti pagal tarptautinę studentų mainų programą „Socrates Erasmus”. Šiemet dalyvių, norinčių lankyti lietuvių kalbos kursus, atvyko kone dvigubai daugiau negu pernai”, – sako Klaipėdos universiteto (KU) tarptautinių ryšių skyriaus direktoriaus pavaduotoja Inga Pipinytė.
Pasak jos, šiemet buvo numatyta priimti tik po penkiolika kursų dalyvių dviejuose Lietuvos universitetuose, tačiau dėl prašymų gausos šis skaičius padidintas dvigubai. Kasmet užsienio studentus priima aukštosios mokyklos, laimėjusios konkursą organizuoti lietuvių kalbos kursus. Jau nebe pirmą kartą šį konkursą laimėjo ir KU, o kita dalis užsieniečių lietuvių kalbos mokosi Vilniaus pedagoginiame universitete.
Po kursų studentai pradės mokslus įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose, keli iš jų studijuos Klaipėdoje. Paskaitos kitataučiams bus dėstomos anglų kalba, tad lietuviškai jie pramoksta daugiausia dėl lengvesnio prisitaikymo kasdieniame gyvenime.
Šiuo metu Klaipėdoje užsienio studentai ne tik nuolat lanko kalbos kursus, bet ir turi galimybę dalyvauti jiems paruoštoje kultūrinėje – pažintinėje programoje. Jie jau dalyvavo ekskursijoje po žymiausias Klaipėdos vietas, išvykoje į sostinę, Trakus, pabuvojo Palangos Gintaro muziejuje, važiavo į Nidą, Kauną ir kitas Lietuvos vietoves.
Pasidalins žiniomis su tautiečiais
Kai kurie kursų dalyviai, per tris savaites jau šiek tiek pramokę lietuvių kalbos, galėjo papasakoti apie savo įspūdžius lietuviškai. Kitai bendravo anglų kalba, drąsiai įterpdami vieną kitą lietuvišką sakinį.
Italas Danielius savo šalyje studijuoja filologiją ir literatūrą bei dirba šeimos versle keramikos dirbinių srityje. Sako kalbąs itališkai, angliškai, ispaniškai, rusiškai, „netrukus dar ir lietuviškai”.
Studento manymu, lietuviai labai paprasti, protingi, galbūt šiek tiek kuklūs. „Kartais atrodo, kad jie nepasitiki savimi, bet gal dėl to, kad jiems tenka daug dirbti, ne taip kaip Italijoje, kur žmonėms labiau patinka linksmintis”, – šmaikštauja pašnekovas.
Paklaustas, kodėl nusprendė studijuoti būtent Lietuvoje, Danielius teigia norįs pasidalinti savo žiniomis apie Rytų Europą su tautiečiais, nes jo šalyje bent apie Lietuvą žinoma mažai ir galvojama, kad tai vis dar Rusijos dalis.
„Italijoje daugiausia studijuojama Vakarų Europos kultūra, o apie Rytų Europą žinios labai menkos, net nežinomi tokie kūrėjai kaip Dostojevskis ar Puškinas. Man patinka tai, kad Rytų Europos literatūra yra visiškai kitokia, unikali, taip, kaip ir kalba. Būtent todėl ir domiuosi Lietuva, noriu susidaryti nuomonę ir apie jos kultūrą”, – sako pašnekovas.
Lietuvoje jam labiausiai patiko Nida, kurios gamtą palygino su Šveicarijos. Vilnius italui pasirodęs lyg mažas Paryžius, o Klaipėdoje sako aplankęs daugumą naktinių klubų – jie paliko gerą įspūdį.
Danielius labai patenkintas KU organizuojamo lietuvių kalbos mokymo metodu: „Italijoje mokomasi per daug teorijos, tuo tarpu čia dalį paskaitų mes skiriame teorijai, dalį – praktikai, todėl daug lengviau mokytis. Nors lietuvių kalba ir labai sunki, tikiu, kad vieną dieną išmoksiu”.
Mokosi, nes įdomu
Prancūzė Matild tėvynėje studijuoja teisę Renos politikos mokslų institute. Mergina sako niekada iki šiol nebuvusi Rytų Europoje ir apie Lietuvą nieko nežinojusi: „Kai atvykau, mokėjau pasakyti tik „Laba diena”, todėl buvo gan sudėtinga, o dabar šiek tiek pramokau”.
Studentė sako kalbanti prancūziškai, angliškai, ispaniškai, o ateinančiais mokslo metais dar mokysis ir arabų, rusų, italų bei toliau tobulins lietuvių kalbos įgūdžius.
„Man nesvarbu, kad nedaug pasaulyje žmonių, kalbančių lietuviškai. Galbūt neturėsiu kur vėliau panaudoti tos kalbos, bet šiuo metu man tai yra įdomu ir ypač dėl to, jog teks metus studijuoti šioje šalyje. O lietuvių kalboje bene sunkiausia tai, kad įvairiai kaitomos žodžių galūnės, ko mažiau yra anglų bei prancūzų kalbose, todėl gan sunku yra išmokti gramatiką”, – teigia studentė.
Paklausta, kas labiausiai nustebino Lietuvoje, mergina prisiminė pirmąją dieną, kai ji su draugu turėjo nuvykti į universitetą ir niekas iš praeivių negalėjo jiems parodyti kelio, nes nekalbėjo angliškai.
„Gerai, kad mano draugas šiek tiek kalba rusiškai, tai tik šitaip mums pavyko prakalbinti praeivį ir sužinoti kelią”, – pasakojo Matild. – Lietuviai man atrodo draugiški, bet negaliu daug apie juos pasakyti, nes netenka daug bendrauti. Merginos čia turbūt labai rūpinasi savimi, nes pasirodė labai gražios.”
Matild norėtų aplankyti visus Lietuvos miestus ir išmokti lietuvių kalbą, todėl stengiasi ją naudoti bet kokia proga. „Parduotuvėje pirmiausia bandau kalbėti lietuviškai, jei nepavyksta, tada – gestais, bet stengiuosi nekalbėti angliškai vien todėl, kad greičiau išmokčiau čionykštę kalbą”, – sako ji.
Iš Čekijos atvykusi Jana, studijuojanti Prahoje Karlo universitete, lietuviškai kalba ir supranta tikrai neblogai. Laimėjusi mūsų šalies Vyriausybės stipendiją ji Klaipėdoje bus tik iki kursų pabaigos.
Mergina sako nuolat leidžianti laisvalaikį su kitais kursų dalyviais, kurie taip pat yra užsieniečiai, bet jei reikėtų, ji lengvai susikalbėtų vietine kalba.
Vyksta ir klaipėdiečiai
KU tarptautinių ryšių skyriaus duomenimis, po šalies įstojimo į Europos Sąjungą labai padidėjo užsienio susidomėjimas Lietuva.
Klaipėdiečiai studentai taip pat noriai vyksta pastudijuoti svetur. Universitetas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su 85 aukštosiomis mokyklomis įvairiose šalyse, tad mokantys užsienio kalbą pažangūs studentai turi nemažai galimybių praturtinti savo žinias už tėvynės ribų.
Lina Paulauskaitė
„Vakarų ekspresas”