Pasaulyje arterijų ligos plinta lyg epidemija. Jos prastina daugelio žmonių gyvenimo kokybę ir lemia pernelyg ankstyvas mirtis.
Pakeitus gyvenimo būdą, galima sustabdyti arterijų pakitimus ar net gražinti joms jaunystę.
Pažeistomis arterijomis į audinius mažiau patenka kraujo, be to, gali prasidėti vidinis kraujavimas. Dėl arterijų ligų audiniuose gali kauptis skysčiai. Sklerotiniai kraujagyslių pakitimai sukelia daugelį širdies bei kraujagyslių ligų bei kitų negalavimų. Esant pažeistoms kraujagyslėms gali svaigti galva, trikti atmintis bei sąmonė.
Pagrindinės arterijų pažeidimo priežastys – jų vidinių sienelių dirginimas, arterijų sustandėjimas, kraujo sutirštėjimas, padidėjęs arterijų tonusas.
Dėl arterijų sienelių dirginimo ant jų ima kauptis „blogasis” cholesterolis. Arterijos spindis susiaurėja, tekantis kraujas ima sūkuriuoti, dėl to sienelėse atsiranda mikroskopinių įtrūkimų, o šiems užgijus lieka randeliai. Susiaurėjusios kraujagyslės gali plyšti, todėl į audinius išsilieja kraujas ir juos pažeidžia. Dėl randų pašiurkštėjęs sienelių paviršius skatina susidaryti kraujo krešulius. Sieneles dirgina didelis oksiduotų riebalų, gliukozės kiekis kraujuje, pasyvus ir aktyvus rūkymas, autoimuninės ligos. Galimi dirgikliai: didelis amino rūgšties homocisteino kiekis kraujuje (jo pagausėja stokojant folio rūgšties, vitaminų B6 ir B12, rūkant, mažai judant, taip pat dėl genetinių veiksnių); virusinės ir bakterinės infekcijos.
Dėl arterijų sustandėjimo prastėja kraujotaka. Sutirštėjus kraujui, arterijose susidaro krešulių. Taip nutinka per mažai judant, bet kraujas gali sutirštėti ir sergant infekcinėmis ligomis, dėl šalto oro ir maisto, kuriame per mažai vertingų medžiagų, bet per gausu sočiųjų riebiųjų rūgščių.