Pagaliau uostamiesčio valdininkai, neigę savo kaltę dėl potvynio pridarytos žalos apie jį neinformuotiems klaipėdiečiams, ir badę vienas į kitą pirštais, gali atsipūsti.
„Vakarų ekspresas” sužinojo, ką derėtų nukryžiuoti dėl to, kad pakilęs Danės upės vanduo suniokojo Tauralaukio ir Mažojo kaimelio gyventojų turtą. Klaipėdos savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Vladas Kinderis mano, kad tie niekdariai – vilniečiai.
Atsakymas – dokumentuose
Vakar į redakciją paskambinęs V. Kinderis, reaguodamas į „Vakarų ekspreso” interviu su Klaipėdos apskrities Civilinės saugos departamento vadovu Alfredu Skiručiu, pasiūlė susitikti.
Valdininkas prisipažino dvi dienas intensyviai plušėjęs analizuodamas aibę įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų.
„Jau žinau, kas kaltas. Jeigu jums įdomu, galiu pasakyti”, – sakė V. Kinderis, paskubėjęs pridurti, kad nors Civilinės saugos tarnybai vadovauja tik nuo šių metų sausio mėnesio, jau spėjo įsigilinti „į visą tą košę”. Beje, taip kulinariškai valdininkas apibūdino ne ką kitą, o civilinės saugos sistemą.
Dar pašnekovas prašė būtinai parašyti, kad Civilinės saugos tarnyba jam lyg prakeiksmas, nes visi mano, kad ji atsakinga už viską, o tai – netiesa.
V. Kinderis pradžių paaiškino, jog pagal galiojančią įstatyminę bazę, kurioje daug prieštaravimų, civilinės saugos funkcijas atlieka kone visos valstybinės institucijos. Pirmiausia – ministerijos bei joms pavaldžios tarnybos.
„Civilinės saugos įstatyme parašyta, kad viena iš civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalių yra aplinkos stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklas. O Vyriausybės nutarimu patvirtintame dokumente „Valstybinis gelbėjimo darbų organizavimo ir potvynio padarinių likvidavimo Klaipėdos apskrityje planas” parašyta, kad už monitoringo Nemuno žemupyje prieš potvynį ir per jį organizavimą atsakinga Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Reiškia, ji turėjo stebėti vandens lygio pokyčius ir turimus duomenis pranešti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Šis, įvertinęs duomenis – informuoti Klaipėdos apskrities Civilinės saugos departamentą ir Savivaldybės civilinės saugos tarnybą. Tai nebuvo padaryta”, – paaiškino V. Kinderis.
Jeigu gaus pinigų…
Paklaustas, ar vadovaujantis pateikta išvada, prie gėdos stulpo derėtų pririšti minėtosios tarnybos Klaipėdos skyrių, V. Kinderis tik numojo ranka.
„Ką iš uostamiesčio hidrometeorologų paimsi? Juk jie tik oro temperatūrą prognozuoja, vėjo kryptį ir stiprumą nustato, visus kitus rimtus darbus atlieka jų centras Vilniuje”, – sakė V. Kinderis.
Savivaldybės civilinės saugos tarnybos vedėjas suskubo pridurti, kad jau susisiekė su Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos vadovu. Pastarasis uostamiesčio valdininką informavo, kad modernios stebėjimo sistemos nėra, nes Vyriausybė tam tikslui neskiria pinigų.
Tiesa, V. Kinderis sužinojo, kad hidrometeorologinė tarnyba gavo lėšų iš PHARE, todėl šiais metais tikisi vandens lygio stebėjimo postais aprūpinti Merkio upės baseiną. Jeigu bus gauta daugiau pinigų, tą patį žadama padaryti ir mūsų apskrityje.
„Apgailestaujame”
Pranešęs mums esminę informaciją, V. Kinderis pasinaudojo proga apginti ir savo mundurą.
Valdininkas pareiškė, kad ilgalaikiai stebėjimai ir turimos ribotos techninės galimybės prognozes dėl galimo Danės upės potvynio leido daryti tik papūtus stipriems vėjams iš vakarų pusės.
Esą Savivaldybės civilinės saugos tarnyba savarankiškai tikrai negalėjo nuspėti, kad Danė patvins dėl liūčių ir ne senamiestyje, o šiaurinėje miesto dalyje.
„Prieš potvynį domėjomės, ką rodė žinybiniai prietaisai: vienas jų yra bendrovės „Klaipėdos nafta” bazėje, antras – tarptautinėje perkėloje. Šių įrenginių duomenimis, rugpjūčio 11-ąją, 20 val., vandens lygis buvo pakilęs 52 centimetrais, o rugpjūčio 12-ąją, šeštą valandą ryto, – jau tik 48 centimetrais. O valanda anksčiau, penktą ryto, man paskambinęs Civilinės saugos departamento operatyvinis budėtojas pranešė, kad patvino Mažasis Kaimelis ir sodai. Kas galėjo numatyti, kad ties tiltu Tauralaukyje, kur Danės vaga susiaurėja, gali katastrofiškai pakilti vanduo, nes kažkur upėje – sankamšos?” – samprotavo pašnekovas.
Beje, nukentėję klaipėdiečiai turėtų žinoti, kad mūsų miesto valdininkai labai išgyvena dėl to, kas įvyko.
„Deja, neturėjome jokių galimybių įspėti klaipėdiečių apie jiems gresiantį pavojų. Apgailestaujame”, – sakė V. Kinderis.
Natalija Mogučaja
„Vakarų ekspresas”