Lietuvių kapitonas dėl jūreivių mirties nekaltas

Švedų teisėtvarkininkai pranešė nutraukę tyrimą dėl dviejų Lietuvos jūreivių žūties birželio pabaigoje netoli šios Skandinavijos šalies krantų. Švedijos pareigūnai pareiškė, kad laivo LBB-1032 kapitonas Remigijus Steponavičius dėl nelaimės yra nekaltas.

Švedijos prokurorų faksogramoje, kurią pirmoji gavo Lietuvos ambasada, teigiama, kad klaipėdiečių jūreivių 61 metų Jurijaus Nikitino ir 58 metų Rimanto Karaliuko žūtis traktuotina kaip nelaimingas atsitikimas.

Pareigūnai laivo kapitono R. Steponavičiaus veiksmuose nerado nusikaltimo sudėties, todėl tyrimas nutraukiamas.

Iškart po birželio 28-ąją Baltijos jūroje, netoli Švedijos krantų, įvykusios nelaimės vietos pareigūnai kapitoną įtarė net keliomis nusikalstamomis veikomis – neatsargiu gyvybės atėmimu, sveikatos sužalojimu, darbo saugos taisyklių pažeidimu.

Iš Švedijos Karlskronos uosto į Klaipėdą pajudėjusiame mažojo galinio tralavimo žvejybos traleryje LBB-1032 žuvo į triumą nusileidęs vyriausiasis laivo mechanikas R. Karaliukas ir tralų meistras J. Nikitinas.

Įtarta, kad jie mirė apsinuodiję triume buvusios skystos masės išskirtomis dujomis. Vėliau ištyrę teršalus Klaipėdos higienistai nustatė, jog nuodingos dujos išsiskyrė dėl žuvies ir jos atliekų puvimo.

Tiesa, Klaipėdos teisėtvarkininkai iki šiol nėra gavę Švedijos teismo medicinos ekspertų išvadų, iš kurių būtų galima sužinoti tikslias jūreivių mirties priežastis.

Oficialus teisinės pagalbos prašymas švedams jau išsiųstas, o kol kas Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policija toliau atlieka tyrimą dėl klaipėdiečių mirties priežasčių nustatymo.

Iki šiol gauti tik jūrininkų mirtį patvirtinantys dokumentai. Jie Lietuvą pasiekė kartu su keltu atgabentais J. Nikitino ir R. Karaliuko palaikais cinkuotuose karstuose.

Be to, uostamiesčio policininkai laukia ir Valstybinės darbo inspekcijos išvadų. Nuo jų priklausys, ar tyrimas bus perkvalifikuotas pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį – darbo saugos taisyklių pažeidimo, sukėlusio žmonių mirtį.

R. Steponavičius nuo pat pradžių neigė Švedijos prokurorų įtarimus – jis šį įvykį vadino nelaimingu atsitikimu. Lietuvio švedai sulaikę nebuvo, jam leista tuo pačiu laivu grįžti į namus. Prieš tai jis buvo gydomas Karlskronos ligoninėje, nes taip pat susižalojo lipdamas į triumą.

Į Klaipėdą su mirtinu kroviniu grįžęs laivas savaitę laikytas žvejybiniame uostelyje, ir tik po to skystis iš triumo pašalintas bei utilizuotas. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

Ieva Kučinskaitė

„Vakarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.