Finansų ministro Rimanto Šadžiaus Lietuvai siūloma „voveraitės taktika” – raginimai taupyti biudžeto lėšas – neįtikina konservatorių, kad Vyriausybė imasi visų reikiamų priemonių reguliuoti infliacijai.
„Didžiausia problema su infliacijos procesais Lietuvoje yra tai, kad Vyriausybė atlieka tik infliacijos „stebėtojos” vaidmenį ir finansų ministras kalba tik pasakas apie voveraitę, kuri rudenį turi sukaupti atsargų sunkesnei žiemai. Tokio voveraitiško požiūrio tikrai neužtenka, kad Lietuva pabėgtų nuo krizės perspektyvos”, – pirmadienį spaudos konferencijoje aiškino konservatorių lyderis Andrius Kubilius.
„Voveraitės taktikos” esmę finansų ministras išdėstė rugsėjį Seimo nariams aiškindamas, kam yra reikalingas Fiskalinės drausmės įstatymas.
Tuomet ministras aiškino, kad „gyvoji gamta dažnai pateikia įdomių pavyzdžių, kaip iš tikrųjų reikia elgtis, kad būtum stabilus, kad galėtum egzistuoti ilgą laiką”.
„Taktiką, kurios pataria mums laikytis gamta šioje srityje, aš pavadinčiau voveraitės taktika. Voveraitė, rudenį rinkdama riešutus, uogas ir dar kažką, dalį, žinoma, suėda, bet kitą dalį nešasi į savo drevę. Jinai tai daro tam, kad turėtų maisto gūdžią žiemą. Ši analogija yra gilesnė negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio”, – tuomet iš Seimo tribūnos teigė ministras.
Tuo metu konservatorius A.Kubilius nesijaučia įtikintas, jog „atsargų kaupimas žiemai” yra geriausias būdas valdyti infliaciją.
Jo teigimu, eurokomisarės Dalios Grybauskaitės penktadinį išsakyta kritika Vyriausybei dėl fiskalinės drausmės nesilaikymo, „yra tik žiedeliai”. Anot A.Kubiliaus, panašias perspektyvas jau nuo metų pradžios brėžė daugelis tarptautinių ekspertų, bet esą socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama mažumos Vyriausybė į visas rekomendacijas atsainiai numoja ranka.
Konservatorių lyderio manymu, infliacijos augimo tempų aiškinimas energijos išteklių brangimu, neatsako į visus klausimus.
Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 4,9 proc., iki metų pabaigos, manoma, ji ūgtels iki 5,2 proc.
Infliacija yra vienas pagrindinių kriterijų Lietuvai siekiant prisijungti prie euro zonos. Vyriausybė skelbia, jog tikisi įstoti į euro zoną 2010 metais, tačiau daugelis ekspertų mano, kad dėl per didelės infliacijos šalis galėtų prisijungti prie euro zonos keliais metais vėliau.
Lietuvai nepavyko įsivesti euro nuo 2007 metų pradžios, nes ji neįvykdė Mastrichto infliacijos kriterijaus.